„Žmogaus genijus yra visų meno kūrinių ir išradimų šaltinis. Šie kūriniai yra žmogaus verto gyvenimo garantija. Valstybės pareiga – užtikrinti visų menų ir išradimų apsaugą“.
A. Bogsch
Lietuvos Respublikos kultūros ministerija yra Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliota institucija įgyvendinti valstybės politiką autorių teisių ir gretutinių teisių srityje ir pagal savo kompetenciją koordinuoti šių teisių apsaugą.
Pagrindinis Ministerijos tikslas šioje srityje – tarptautinius ir regioninius valstybės įsipareigojimus atitinkanti autorių teisių ir gretutinių teisių apsaugos sistema, sudaranti sąlygas tinkamai teisių turėtojų ir kūrinių naudotojų interesų pusiausvyrai: užtikrinanti kūrėjų interesų apsaugą ir sudaranti jiems sąlygas gauti tinkamą atlygį už jų kūrybos rezultatus, taip skatinanti kūrybiškumą, tuo pat metu užtikrinanti visuomenei sąlygas tam tikromis aplinkybėmis neatlygintinai naudotis kūriniais ir tokiu būdu garantuojanti autorių teise saugomo turinio prieinamumą visuomenei svarbiais atvejais, skatinanti kultūros sklaidą ir visuomenės pažangą.
Autorių teisės ir jų apsauga
Gretutinės teisės ir jų apsauga
Kolektyvinis autorių teisių ir gretutinių teisių administravimas
Kultūros ministerijos funkcijos autorių teisių ir gretutinių teisių srityje
Kolektyvinio autorių teisių ir gretutinių teisių asociacijų veiklos priežiūra
Lietuvos autorių teisių ir gretutinių teisių taryba
Pasaulinė intelektinės nuosavybės organizacijos (PINO) apdovanojimai
Jaunojo teisininko premijos už geriausią straipsnį autorių teisių ir gretutinių teisių tema
Naujienos ir kita aktuali informacija
Teisinė informacija
AUTORIŲ TEISĖS IR JŲ APSAUGA
Autorių teisės – tai turtinės autoriaus teisės ir asmeninės neturtinės autoriaus teisės į jo sukurtą kūrinį.
Turtinės teisės suteikia autoriui teisę kontroliuoti (t.y. leisti arba uždrausti) jo kūrinio bet kokį panaudojimą (atgaminimą, išleidimą, vertimą, adaptavimą, platinimą, viešą rodymą, viešą atlikimą, viešą paskelbimą ir t.t.) ir užtikrina galimybę gauti autorinį atlyginimą už kiekvieną kūrinio naudojimo būdą. Tai ekonominio pobūdžio teisės, kuriomis savo nuožiūra autorius gali disponuoti (jas perduoti ar suteikti kitiems asmenims), jos taip pat gali būti paveldimos pagal įstatymą arba testamentą.
Asmeninės neturtinės autoriaus teisės yra neekonominio pobūdžio, jos pripažįstamos tik pačiam autoriui – yra neperduodamos ir nepaveldimos - nes yra neatsiejamai susijusios su pačia autoriaus asmenybe, t.y. jo vardu, jo garbe ir reputacija. Tai autorystės teisė, teisė į autoriaus vardą, teisė į kūrinio neliečiamybę. Asmeninės neturtinės autorių teisės Lietuvoje saugomos neterminuotai.
Autorių teisėje yra įtvirtintas formalumų netaikymo principas, kuris reiškia, kad autorių teisių objektų ir teisių turėtojo interesų apsaugai registracija ar jokie kiti formalumai nėra privalomi, todėl autorių teisių objektui keliamus reikalavimus atitinkančio kūrinio autorius turtines ir neturtines teises į savo kūrinį įgyja nuo pat to kūrinio sukūrimo momento.
Autorių teisių objektai
Autorių teisių objektais pagal Lietuvos Respublikos autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymą yra laikomi originalūs literatūros, mokslo ir meno kūriniai, kurie yra kokia nors objektyvia forma išreikštas kūrybinės veiklos rezultatas (visi trys - originalumo, kūrybinės veiklos rezultato ir objektyvios išraiškos formos – kriterijai yra būtini).
Autorių teisių objektais nėra laikomi:
1) idėjos, procedūros, procesai, sistemos, veiklos metodai, koncepcijos, principai, atradimai ar atskiri duomenys;
2) teisės aktai, oficialūs administracinio, teisinio ar norminio pobūdžio dokumentai (sprendimai, nuosprendžiai, nuostatai, normos, teritorijų planavimo ir kiti oficialūs dokumentai), taip pat jų oficialūs vertimai;
3) oficialūs valstybės simboliai ir ženklai (vėliavos, herbai, himnai, piniginiai ženklai ir kiti valstybės simboliai bei ženklai), kurių apsaugą reglamentuoja kiti teisės aktai;
4) oficialiai įregistruoti teisės aktų projektai;
5) įprastinio pobūdžio informaciniai pranešimai apie įvykius;
6) folkloro kūriniai.
Autorių teisių subjektai (teisių turėtojai)
Autorių teisių subjektais laikomi autoriai, kiti fiziniai arba juridiniai asmenys, Įstatymo nustatytais atvejais turintys išimtines turtines autorių teises, taip pat fiziniai arba juridiniai asmenys, kuriems perėjo išimtinės turtinės autorių teisės (autorių teisių perėmėjai).
Autorių teisių apsaugos terminai
Bendrasis autorių turtinių teisių apsaugos terminas yra visas autoriaus gyvenimas ir 70 metų po jo mirties.
Įstatymas taip pat reglamentuoja autorių turtinių teisių apsaugos trukmę specialiais atvejais (kai kūriniai sukurti bendraautorystės pagrindu, kai kūrinyje nenurodytas autoriaus vardas, kai kalbama apie kolektyvinius kūrinius ar audiovizualinius kūrinius).
Asmeninės neturtinės autorių teisės saugomos neterminuotai. Autorius turi teisę ta pačia tvarka, kaip skiriamas testamento vykdytojas, nurodyti asmenį, kuriam jis paveda saugoti asmenines neturtines teises. Jeigu autorius nėra davęs tokių nurodymų, autorių asmenines neturtines teises saugo jo įpėdiniai. Kai įpėdinių nėra, taip pat kai pasibaigia šio Įstatymo nustatyti autorių turtinių teisių galiojimo terminai, autorių asmeninių neturtinių teisių apsaugą Vyriausybės nustatyta tvarka įgyvendina Vyriausybės įgaliota institucija (t.y. Kultūros ministerija).
GRETUTINĖS TEISĖS IR JŲ APSAUGA
Gretutinės teisės – tai atlikėjų, fonogramų gamintojų, transliuojančiųjų organizacijų, audiovizualinių kūrinių (filmų) pirmojo įrašo gamintojų teisės, užtikrinančios jų finansinių ir moralinių (atlikėjams) interesų apsaugą.
Gretutinės turtinės (ekonominio pobūdžio) teisės - tai išimtinės teisės leisti ar uždrausti atlikimų, fonogramų, transliacijų, audiovizualinių kūrinių (filmų) įrašų panaudojimą ir teisė gauti atlyginimą, kai minėti objektai naudojami.
Atlikėjams, be Įstatymo garantuojamų turtinių teisių, pripažystamos ir neturtines teises į savo tiesioginį (gyvą) atlikimą ar atlikimo įrašą: jie turi teisę reikalauti, kad atlikimo ar jo įrašo naudotojai įvardintų juos kaip atlikėjus, turi teisę į atlikimo neliečiamybę. Kiti gretutinių teisių subjektai neturtinių teisių neturi, turi tik minėtas ekonominio pobūdžio turtines teises.
Gretutinių teisių objektai
Gretutinių teisių objektai, kaip numatyta Įstatyme, yra tiek tiesioginis (gyvas) atlikimas, tiek į garso ar audiovizualinę laikmeną įrašytas kūrinio atlikimas, fonograma, audiovizualinio kūrinio pirmasis įrašas, transliuojančios organizacijos radijo ir televizijos transliacija.
Gretutinių teisių subjektai (teisių turėtojai)
Gretutinių teisių subjektai yra atlikėjai, fonogramų gamintojai, transliuojančiosios organizacijos, audiovizualinių kūrinių (filmo) pirmųjų įrašų gamintojai, kiti fiziniai arba juridiniai asmenys, Įstatymo nustatytais atvejais turintys išimtines gretutines teises, taip pat fiziniai arba juridiniai asmenys, kuriems perėjo išimtinės gretutinės teisės (gretutinių teisių perėmėjai).
Gretutinių teisių apsaugos terminai
Atlikėjų turtinių teisių apsaugos terminas yra 50 metų po atlikimo datos. Jeigu per šį laikotarpį teisėtai išleidžiamas arba teisėtai viešai paskelbiamas atlikimo įrašas, atlikėjų teisės galioja 50 metų po pirmojo tokio atlikimo įrašo išleidimo arba viešo paskelbimo datos, atsižvelgiant į tai, kas įvyko pirmiau.
Atlikėjų asmeninės neturtinės teisės saugomos neterminuotai. Po atlikėjo mirties jo asmeninės neturtinės teisės saugomos ta pačia tvarka, kaip autoriaus teisės.
Fonogramų gamintojų teisės galioja 50 metų po įrašo padarymo datos. Jeigu per šį laikotarpį fonograma teisėtai išleidžiama, fonogramų gamintojų teisės nustoja galioti praėjus 50 metų nuo pirmojo teisėto išleidimo datos. Jeigu per 50 metų nuo įrašo padarymo datos fonograma nebuvo teisėtai išleista, tačiau per šį laikotarpį ji buvo teisėtai viešai paskelbta, fonogramų gamintojų teisės nustoja galioti praėjus 50 metų nuo fonogramos teisėto viešo paskelbimo datos.
Transliuojančiųjų organizacijų teisės galioja 50 metų po pirmojo transliacijos viešo perdavimo, nepaisant to, ar ši transliacija perduota laidais, ar bevielio ryšio priemonėmis, įskaitant perdavimą kabeliniais tinklais ir palydoviniu ryšiu.
Audiovizualinio kūrinio (filmo) pirmojo įrašo gamintojo teisės galioja 50 metų po įrašo padarymo datos. Jeigu per šį laikotarpį audiovizualinis kūrinys (filmas) teisėtai išleidžiamas arba teisėtai viešai paskelbiamas, gamintojo teisės saugomos 50 metų po pirmojo tokio išleidimo arba pirmojo tokio viešo paskelbimo datos, atsižvelgiant į tai, kas įvyko pirmiau.
KOLEKTYVINIS AUTORIŲ TEISIŲ IR GRETUTINIŲ TEISIŲ ADMINISTRAVIMAS
Autorių teisių ir gretutinių teisių apsaugai didelę reikšmę turi kolektyvinis šių teisių administravimas, vykdomas autorių teisių ir gretutinių teisių subjektų narystės pagrindu įsteigtų ne pelno organizacijų. Lietuvos ir užsienio autorių teises Lietuvoje kolektyviai administruoja 1991 m. įsteigta Lietuvos autorių teisių gynimo asociacijos agentūra LATGA-A. Atlikėjų ir fonogramų gamintojų teisėms kolektyviai administruoti 1999 m. atlikėjų ir fonogramų gamintojų iniciatyva įsteigta Lietuvos gretutinių teisių asociacija AGATA.
2008 m. pradžioje Lietuvos audiovizualinių kūrinių autoriai ir jų teisių perėmėjai – prodiuseriai, režisieriai, scenarijų autoriai, dailininkai, operatoriai, taip pat aktoriai įsteigė Audiovizualinių kūrinių autorių teisių asociaciją (AVAKA), kurios tikslas yra įgyvendinti teises į audiovizualinius kūrinius tose srityse, kuriose audiovizualinių kūrinių teisių turėtojai iki šiol nebuvo atstovaujami. Kol kas realios kolektyvinio teisių administravimo veiklos AVAKA nevykdo, tačiau teigia ypač daug dėmesio teigia skirsiantys lietuvių autorių sukurtiems serialams bei televizijos laidoms ir sieks teisių turėtojams surinkti bei paskirstyti tinkamą atlyginimą šių kūrinių panaudojimą.
KULTŪROS MINISTERIJOS FUNKCIJOS AUTORIŲ TEISIŲ IR GRETUTINIŲ TEISIŲ SRITYJE
Pagal Įstatymo 71 straipsnį Kultūros ministerija, įgyvendinanti valstybės politiką autorių teisių ir gretutinių teisių srityje ir koordinuojanti šių teisių apsaugą pagal savo kompetenciją, atlieka šias funkcijas:
1) apibendrina autorių teises ir gretutines teises reglamentuojančių įstatymų, kitų teisės aktų taikymo praktiką ir teikia siūlymus dėl įstatymų, kitų teisės aktų rengimo bei galiojančių teisės aktų pakeitimo ir papildymo;
2) rengia Vyriausybei teikiamų autorių teisių ir gretutinių teisių apsaugą reglamentuojančių įstatymų ir kitų teisės aktų projektus;
3) įgyvendina tarptautinių daugiašalių autorių teisių ir gretutinių teisių apsaugos konvencijų bei sutarčių nuostatas;
4) atstovauja Vyriausybei Pasaulinėje intelektinės nuosavybės organizacijoje;
5) atlieka autorių teisių ir gretutinių teisių kolektyvinio administravimo asociacijų priežiūrą;
6) kolektyvinio teisių administravimo asociacijų ir (ar) kūrinių bei gretutinių teisių objektų naudotojų prašymu tarpininkauja derybose dėl sutarčių sudarymo;
7) šio Įstatymo nustatytais atvejais saugo autorių ir atlikėjų asmenines neturtines teises;
8) teikia teisines konsultacijas bei metodinę pagalbą kolektyvinio administravimo ir kūrinių bei gretutinių teisių objektų naudotojų asociacijoms, teisėsaugos institucijoms, užtikrinančioms autorių teisių ir gretutinių teisių apsaugą bei gynimą;
9) sistemina autorių teises ir gretutines teises reglamentuojančius teisės aktus;
10) organizuoja seminarus, konferencijas, praktikumus autorių teisių įgyvendinimo ir gynimo klausimais;
11) palaiko ryšius ir bendradarbiauja su užsienio valstybių institucijomis bei tarptautinėmis organizacijomis, veikiančiomis intelektinės nuosavybės teisių srityje.
Kultūros ministerijos veikla autorių teisių ir gretutinių teisių srityje 2009 metais
KOLEKTYVINIO AUTORIŲ TEISIŲ IR GRETUTINIŲ TEISIŲ ASOCIACIJŲ VEIKLOS PRIEŽIŪRA
Dėl negatyvaus kolektyvinio autorių teisių ir gretutinių teisių administravimo asociacijų įvaizdžio visuomenėje ir joms keliamų aukštų veiklos skaidrumo bei efektyvumo reikalavimų, Įstatyme ypatingas dėmesys skiriamas ministerijos vykdomai kolektyvinio administravimo asociacijų priežiūros funkcijai.
Įstatymas numato pareigą Kultūros ministerijai prižiūrėti, kad kolektyvinio administravimo asociacijos tinkamai atliktų joms šio Įstatymo nustatytas funkcijas ir pareigas. Taigi Kultūros ministerija turi teisę:
1) dalyvauti per atstovą jų narių susirinkimuose (konferencijose), taip pat valdymo organo posėdžiuose (be balsavimo teisės);
2) reikalauti pateikti praėjusių finansinių metų visuotinio narių susirinkimo (konferencijos) patvirtintą asociacijos finansinių ataskaitų rinkinį ir audito ataskaitą, gauti paaiškinimus dėl dokumentuose pateiktų faktų ar skaičių;
3) prireikus reikalauti pateikti kitą informaciją, būtiną nustatyti, ar kolektyvinio administravimo asociacijos veikla atitinka šio Įstatymo nuostatas ir kolektyvinio administravimo asociacijos įstatus;
4) gauti informaciją apie teismų sprendimus ir teismo procesus, kuriuose kolektyvinio administravimo asociacija dalyvavo kaip proceso šalis;
5) gauti informaciją apie bendras surinkto autorinio atlyginimo sumas, autorinio atlyginimo paskirstymo autorių ir gretutinių teisių subjektams bendras sumas, atskaitymų, skirtų kolektyvinio teisių administravimo ir autorinio atlyginimo rinkimo bei paskirstymo sąnaudoms padengti, sumas.
Įstatymas numato, kad kolektyvinio administravimo asociacijos privalo pateikti Vyriausybės įgaliotai institucijai:
1) informaciją apie šaukiamą narių susirinkimą (konferenciją): datą, laiką, vietą ir darbotvarkę, su darbotvarke susijusių dokumentų ir sprendimų projektus. Informacija paprastai pateikiama likus 14 dienų iki šaukiamo susirinkimo (konferencijos);
2) savo įstatų ir jų pakeitimų nuorašus;
3) sprendimų dėl autorinio atlyginimo rinkimo ir paskirstymo taisyklių bei metodų, autorinio atlyginimo atskaitymų, skirtų kolektyvinio administravimo sąnaudoms padengti, dydžio nuorašus;
4) kolektyvinio administravimo asociacijos visuotinio narių susirinkimo (konferencijos) nutarimų nuorašus;
5) visų dvišalių ir daugiašalių sutarčių dėl užsienio autorių ir gretutinių teisių subjektų teisių administravimo nuorašus, jeigu to reikalauja Vyriausybės įgaliota institucija;
duomenis apie kolektyvinio administravimo asociacijų valdymo organus ir jų narius,
Nustačiusi, kad kolektyvinio administravimo asociacijos veikla neatitinka Įstatymo ar kolektyvinio administravimo asociacijos įstatų reikalavimų, Kultūros ministerija gali kreiptis į kolektyvinio administravimo asociacijos dalyvius, kad šie spręstų klausimą dėl valdymo organų tinkamumo atlikti jiems pavestas pareigas, o jeigu reikia, imtis kitų įstatymuose numatytų priemonių, kad būtų užtikrinta tinkama kolektyvinio administravimo asociacijų veikla.
Vykdydama kolektyvinio administravimo asociacijų priežiūros funkciją, Ministerija kasmet gauna kolektyvinio administravimo asociacijų metines veiklos ir finansines ataskaitas.
LATGA-A ataskaita už 2009 metus
AGATA ataskaita už 2009 metus
LATGA-A ataskaita už 2008 metus
AGATA ataskaita už 2008 metus
LATGA-A ataskaita už 2007 metus
AGATA ataskaita už 2007 metus
Be bendrųjų metinių ataskaitų atsakingomis paskirtos asociacijos taip pat teikia Kultūros ministerijai ataskaitas apie autorinio atlyginimo už knygų ir kitų leidinių panaudą bibliotekose paskirstymą bei išmokėjimą, kūrinių atgaminimo asmeniniais tikslais administravimą, autorinio atlyginimo už kūrinių atgaminimą reprografijos būdu surinkimą, paskirstymą ir išmokėjimą.
LIETUVOS AUTORIŲ TEISIŲ IR GRETUTINIŲ TEISIŲ TARYBA
Lietuvos autorių teisių ir gretutinių teisių taryba (toliau - Taryba) yra visuomeninė institucija, kuri kaip ekspertas ir konsultantas nagrinėja Autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo nuostatų bei Lietuvos tarptautinių įsipareigojimų šioje srityje įgyvendinimo klausimus, teikia išvadas bei pasiūlymus Kultūros ministerijai.
Tarybą sudaro 15 narių, kuriuos skiria Kultūros ministerija vadovaudamasi autorių teisių ir gretutinių teisių turėtojų, naudotojų ir nepriklausomų narių lygaus atstovavimo principais. Į Tarybą 5 narius bendru susitarimu siūlo Lietuvos meno kūrėjų asociacija bei autorių teisių ir gretutinių teisių kolektyvinio administravimo asociacijos, 5 narius – teisių naudotojų asociacijos, 5 nepriklausomus narius, autorių teisių ir gretutinių teisių specialistus bei mokslininkus, siūlo Kultūros ministerija. Tarybos sudėtis tvirtinama Kultūros ministro įsakymu.
Tarybos funkcijos:
- Teikia išvadas ir siūlymus Kultūros ministerijai Autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo nuostatų bei Lietuvos Respublikos tarptautinių įsipareigojimų autorių teisių ir gretutinių teisių srityje įgyvendinimo klausimais;
- Tarpininkauja kolektyvinio teisių administravimo asociacijų ir kūrinių ar gretutinių teisių objektų naudotojų derybose dėl autorinių licencinių sutarčių sudarymo, autorinio atlyginimo ir jo mokėjimo tvarkos nustatymo, išskyrus atvejus, kai autorinį atlyginimą ir jo mokėjimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė;
- Bendru kolektyvinio administravimo asociacijų ir kūrinių ar gretutinių teisių objektų naudotojų prašymu nagrinėja ginčus dėl kūrinių ar gretutinių teisių objektų naudojimo, taip pat dėl autorių teisių ir gretutinių teisių pažeidimo;
- Tarpininkauja derybose tarp autorių teisių, gretutinių teisių ar duomenų bazių gamintojų teisių (sui generis teisių) subjektų ir šių teisių naudotojų dėl techninių apsaugos priemonių, taikomų teisėms apsaugoti, pašalinimo, kai jos riboja galimybes naudotojams be teisių turėtojų leidimo Autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo nustatyta tvarka panaudoti kūrinius, gretutinių teisių ar sui generis teisių objektus.
Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2009 m. liepos 14 d. įsakymas Nr. ĮV-359 „Dėl Lietuvos autorių teisių ir gretutinių teisių tarybos sudėties patvirtinimo“ (Žin., 2009, Nr. 58-3632) su pakeitimais, padarytais Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2010 m. sausio 5 d. įsakymu Nr. ĮV-1 (Žin., 2010, Nr.5-208)
Lietuvos autorių teisių ir gretutinių teisių tarybos nuostatai, patvirtinti Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2006 m. gruodžio 20 d. įsakymu Nr. ĮV-689 „Dėl Lietuvos autorių teisių ir gretutinių teisių tarybos nuostatų patvirtinimo“ (Žin., 2007, Nr. 1-38)
Lietuvos autorių teisių ir gretutinių teisių tarybos tarpininkavimo taisyklės, patvirtintos Lietuvos autorių teisių ir gretutinių teisių tarybos 2006 m. rugsėjo 22 d. nutarimu Nr. 1
PASAULINĖS INTELEKTINĖS NUOSAVYBĖS ORGANIZACIJOS (PINO) APDOVANOJIMAI
Nuo 2001 m. Pasaulinė intelektinės nuosavybės organizacija (toliau - PINO)apdovanojimais už kūrybinę veiklą pagerbia iškilius meno kūrėjus. Apdovanojimus PINO įsteigė skatindama kūrybinę veiklą ir visuomenės dėmesį intelektinės nuosavybės teisių apsaugai, siekdama supažindinti visuomenę su PINO autorių teisių ir gretutinių teisių apsaugos sistema, formuoti teigiamą visuomenės nuomonę apie šių teisių apsaugos reikšmę kultūrai, socialiniam ir ekonominiam valstybės vystymuisi. Šie apdovanojimai, pasaulyje žinomi kaip vieni reikšmingiausių meno kūrėjams skiriamų apdovanojimų, nuo 2003 m. atkeliauja ir į Lietuvos menininkų rankas - autoriai ir atlikėjai (taip pat bendraautoriai ar atlikėjų kolektyvai) apdovanojami už kūrybinę veiklą.
2003 m. Pasaulinės intelektinės nuosavybės organizacijos aukso medaliais apdovanoti Vilniaus savivaldybės Šv. Kristoforo kamerinio orkestro meno vadovas ir dirigentas Donatas Katkus bei kompozitorius Bronius Kutavičius.
2004 m. laureatai yra habil. dr. prof. Romualdas Karazija ir Lietuvos muzikos akademijos prof. pianistas Petras Geniušas.
2005 m. apdovanojimai įteikti rašytojui Justinui Marcinkevičiui ir Lietuvos kamerinio orkestro meno vadovui ir įkūrėjui, dirigentui prof. Sauliui Sondeckiui,
2006 m. PINO apdovanojimai skirti rašytojai Jurgai Ivanauskaitei, atlikėjai Veronikai Povilionienei ir išradėjui Bronislovui Spruogiui.
2007 m. – PINO aukso medaliai įteikti išradėjui VGTU prof., habil. dr. Pranui Baltrėnui, už kūrybiškumą – režisieriui Arūnui Mateliui ir operos solistei Violetai Urmanavičiūtei – Urmanai.
2008 m. PINO medaliu už kūrybinę veiklą apdovanoti kompozitorius Anatolijus Šenderovas ir atlikėjas Petras Vyšniauskas, už nuopelnus intelektinei nuosavybei kaip išradėjai apdovanoti Kauno technologijos universiteto mokslininkai prof. Vytautas Getautis ir prof. Juozas Vidas Gražulevičius.
2009 m., įvertinus jos išskirtinius pasiekimus literatūros ir poezijos vaikams srityje, PINO apdovanojimas už kūrybinę veiklą skirtas Violetai Palčinskaitei.
Pasaulinės intelektinės nuosavybės organizacijos apdovanojimų už kūrybinę veiklą nuostatai, patvirtinti Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2003 m. vasario 20 d. įsakymu Nr. 61 (Žin., 2003, Nr.21-920, Žin., 2009, Nr. 24-944).
JAUNOJO TEISININKO PREMIJOS UŽ GERIAUSIĄ STRAIPSNĮ AUTORIŲ TEISIŲ IR GRETUTINIŲ TEISIŲ TEMA
Vykdydama visuomenės švietimo intelektinės nuosavybės teisių klausimais programą Kultūros ministerija nuo 2008 m. skelbia Jaunojo teisininko geriausio straipsnio autorių teisių ir gretutinių teisių tema konkursą, kurio nugalėtojams skiria vienkartines pinigines premijas.
Konkurso ir premijų skyrimo tikslas - įvertinti jaunųjų teisininkų nuopelnus ir indėlį į akademines diskusijas autorių teisių ir gretutinių teisių klausimais, skatinti aktyvesnę jaunųjų teisininkų akademinę veiklą autorių teisių ir gretutinių teisų srityje, skatinti jaunųjų teisininkų ir visuomenės dėmesį autorių ir gretutinėms teisėms, supažindinti visuomenę su autorių teisių ir gretutinių teisių apsaugos sistema, formuoti teigiamą visuomenės nuomonę apie šių teisių apsaugos reikšmę kultūrai, socialiniam ir ekonominiam valstybės vystymuisi.
Konkursuose kviečiami dalyvauti ir į premijas pretenduoti gali jaunieji teisininkai – visų Lietuvos aukštųjų mokyklų studentai, besidomintys autorių teisių ir gretutinių teisių problematika.
2010 m. skelbto konkurso tema - „Skaitmeninis amžius – iššūkis autorių teisėms ir gretutinėms teisėms“. Jaunieji teisininkai buvo kviečiami rašyti apie informacinių technologijų poveikį autorių teisėms ir gretutinėms teisėms, apie kolektyvinio autorių teisių ir gretutinių teisių administravimo skaitmeninėje aplinkoje problematiką, apie autorių teisių ir gretutinių teisių turėtojų bei naudotojų interesų pusiausvyros paiešką žinių ekonomikoje.
Jaunojo teisininko premijos už geriausią straipsnį autorių teisių ir gretutinių teisių tema 2010 m. skirtos:
I-oji premija - Edgarui Cedilinui, Vilniaus universiteto Teisės fakulteto II kurso studentui, už straipsnį „Informacinės visuomenės iššūkiai naudojant autorių teisių saugomus kūrinius bibliotekose“;
II-oji premija - Tomui Paulauskui, Mykolo Romerio universiteto Strateginio valdymo ir politikos fakulteto IV kurso studentui, už straipsnį „Skaitmeninis amžius – iššūkis autorių ir gretutinėms teisėms“;
Paskatinamoji premija - Linai Šlapimaitei, Vilniaus universiteto Teisės fakulteto I kurso studentei, už straipsnį „Informacinių technologijų pavojai ir jų įtaka autorių teisėms ir gretutinėms teisėms“.
2009 m. konkurso dalyviams buvo siūlomos 3 temos: „Vidaus rinka ir kolektyvinio administravimo asociacijų veikla“, „Atlikėjų teisių apsaugos problemos ir aktualijos“ ir „Autorių teisių ir gretutinių teisių apsaugos politikos formavimo perspektyvos“.
Premijas jauniesiems teisininkams 2009 m. skyrė Lietuvos gretutinių teisių asociacija AGATA:
I-oji premija - Vitalij Bedugniui, Vilniaus universiteto Teisės fakulteto V kurso studentui, už straipsnį „Autorių teisių ir gretutinių teisių apsaugos politikos formavimo perspektyvos“;
II-oji (paskatinamoji) premija - Justinai Gaurilkaitei, Mykolo Romerio universiteto Strateginio valdymo ir politikos fakulteto III kurso studentei, už straipsnį „Dabartinės autorių teisių ir gretutinių teisių apsaugos problemos ir jų sprendimo vizijos koncepcija“.
2008 m. konkurso temomis buvo pasirinkta „Autorių, atlikėjų, fonogramų gamintojų teisių kolektyvinio administravimo aktualijos, perspektyvos ir alternatyvos“ bei „Autorių turtinių teisių ir gretutinių teisių apribojimų problematika“.
2008 m. konkurso komisijos sprendimu Kultūros ministras skyrė 3 premijas:
I-oji premija - Ramintai Šurskaitei, Vilniaus universiteto Teisės fakulteto IV kurso studentei, už straipsnį „Fonogramose įrašytų kūrinių atgaminimas asmeniniais tikslais“;
II-oji premija - Dovilei Monkevičiūtei, Vilniaus universiteto Teisės fakulteto IV kurso studentei, už straipsnį „Kūrinio atgaminimas reprografijos būdu: teorija ir praktika“;
III-oji premija - Evelinai Šerelytei, Mykolo Romerio universiteto Teisės fakulteto magistrantūros I kurso studentei, už straipsnį „Kolektyvinio administravimo institucijų vaidmuo įgyvendinant teisę viešai atlikti ir teisę viešai skelbti kūrinius“.
Jaunojo teisininko premijų už geriausią straipsnį autorių teisių ir gretutinių teisių tema skyrimo nuostatai, patvirtinti Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2008 m. balandžio 10 d. įsakymu Nr. ĮV-177 (Žin., 2008, Nr.44-1662).
NAUJIENOS IR KITA AKTUALI INFORMACIJA
Informacinis leidinys atlikėjams „Atlikėjų teisės ir jų įgyvendinimas sutartiniuose santykiuose“ (2010 m.)
Autorinių sutarčių ir intelektinių paslaugų sutarčių sudarymo valstybės tarnautojų mokymo procese REKOMENDACIJOS (2010 m.)
Autorinių sutarčių ir atlikėjo intelektinių paslaugų sutarčių sudarymo REKOMENDACIJOS teatrams, koncertinėms įstaigoms ir kitoms Kultūros ministerijos valdymo sričiai priskirtoms kultūros įstaigoms (2010 m.)
Autorių teisių ir gretutinių teisių kolektyvinio administravimo muzikos kūrinių viešo atlikimo ir viešo paskelbimo srityje REKOMENDACIJOS (2007 m.)
Tyrimai ir studijos
2010 m. atliktas tyrimas apie kūrinių atgaminimo asmeniniais tikslais mastą Lietuvoje
2008 m. atliktas visuomenės nuomonės tyrimas dėl audiovizualinių ar fonogramose įrašytų kūrinių atgaminimo asmeniniais tikslais
TEISINĖ INFORMACIJA
Tarptautiniai teisės aktai
Konvencija dėl Pasaulinės intelektinės nuosavybės organizacijos įsteigimo. Informacinis leidinys „Pramoninės nuosavybės apsauga“. Lietuvos informacijos institutas, 1994. Nr. 3(27).
Lietuva prie Pasaulinės intelektinės nuosavybės organizacijos prisijungė 1992 m. balandžio mėnesį.
Berno konvencija dėl literatūros ir meno kūrinių apsaugos (Žin., 1995, 40-988)
Seimo ratifikuota 1996 m. gegužės 28 d. įstatymu Nr. I-1351 (Žin., 1995, Nr. 40), nors Berno sąjungoje dėl literatūros ir meno kūrinių apsaugos Lietuva dalyvauja nuo 1994 m. gruodžio 14 d.
Tarptautinė Romos konvencija dėl atlikėjų, fonogramų gamintojų ir transliuojančiųjų organizacijų apsaugos (Žin., 1999, Nr. 11-249)
Ratifikuota 1998 m. gruodžio 22 d. įstatymu Nr. VIII-1001 (Žin., 1999, Nr. 11-236), Lietuvos Respublikoje įsigaliojo 1999 m. liepos 22 d.
Ženevos konvencija dėl fonogramų gamintojų apsaugos nuo neteisėto jų fonogramų kopijavimo (Žin., 1999, Nr. 82-2416)
Ratifikuota 1999 m. balandžio 13 d. įstatymu Nr. VIII-1140 (Žin., 1999, Nr. 82-2410), Lietuvos Respublikoje įsigaliojo 2000 m. sausio 27 d.
Pasaulinės intelektinės nuosavybės organizacijos atlikimų ir fonogramų sutartis (Žin., 2000, Nr. 95-2970)
Ratifikuota 2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymu Nr. VIII-1956 (Žin., 2000, Nr. 95-2967), Lietuvos Respublikoje įsigaliojo 2002 m. gegužės 20 d.
Pasaulinės intelektinės nuosavybės organizacijos autorių teisių sutartis (Žin., 2001, Nr. 32-1060)
Ratifikuota 2001 m. kovo 13 d. įstatymu Nr. IX-212 (Žin., 2001, Nr. 32-1056), Lietuvos Respublikoje įsigaliojo 2002 m. kovo 6 d.
Pasaulio prekybos organizacijos steigimo sutartis (Žin. 2001, Nr. 46-1620)
Ratifikuota 2001 m. balandžio 24 d. įstatymu Nr. IX-292 (Žin. 2001, Nr. 46-1619);
2001 m. gegužės 31 d. Lietuvos Respublika tapo Pasaulio prekybos organizacijos (WTO) nare.
ES teisės aktai
1993 m. rugsėjo 27 d. Tarybos direktyva 93/83/EEB dėl tam tikrų autorių teisių ir gretutinių teisių taisyklių, taikomų palydoviniam transliavimui ir kabeliniam perdavimui, koordinavimo (OL 2004 m. specialusis leidimas, 17 skyrius, 1 tomas, p. 134)
1996 m. kovo 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 96/9/EB dėl duomenų bazių teisinės apsaugos (OL 2004 m. specialusis leidimas, 13 skyrius, 15 tomas, p. 459)
2001 m. gegužės 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2001/29/EB dėl autorių teisių ir gretutinių teisių informacinėje visuomenėje tam tikrų aspektų suderinimo (OL 2004 m. specialusis leidimas, 17 skyrius, 1 tomas, p. 230)
2001 m. rugsėjo 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2001/84/EB dėl originalaus meno kūrinio perpardavimo teisės autoriaus naudai (OL 2004 m. specialusis leidimas, 17 skyrius, 1 tomas, p. 240)
2004 m. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2004/48/EB dėl intelektinės nuosavybės teisių gynimo (OL 2004 m. specialusis leidimas, 17 skyrius, 2 tomas, p. 32)
2006 m. gruodžio 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2006/115/EB dėl nuomos ir panaudos teisių bei tam tikrų teisių, gretutinių autorių teisėms, intelektinės nuosavybės srityje (kodifikuota redakcija) (OL 2006 L 372, p. 12)
2006 m. gruodžio 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2006/116/EB dėl autorių ir gretutinių teisių apsaugos terminų derinimo (kodifikuota redakcija) (OL 2006 L 376 p. 28)
2009 m. balandžio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/24/EB dėl kompiuterių programų teisinės apsaugos (kodifikuota redakcija) (OL 2009 L 111, p. 16)
2000 m. kovo 16 d. Tarybos sprendimas 2000/278/EB dėl PINO autorių teisių sutarties ir PINO atlikimų ir fonogramų sutarties patvirtinimo Europos Bendrijos vardu
2003 m. liepos 22 d. tarybos reglamentas 1383/2003/EB dėl muitinės veiksmų, atliekamų su prekėmis, kurios, kaip įtariama, pagamintos pažeidžiant tam tikras intelektinės nuosavybės teises, ir priemonių, kurių turi būti imamasi prekių atžvilgiu nustačius, kad jos pagamintos pažeidžiant tokias teises (OL 2004 m. specialusis leidimas, 2 skyrius, 13 tomas, p. 469)
2005 m. gegužės 18 d. Europos Komisijos rekomendacija 2005/737/EB dėl kolektyvinio tarptautinio autorių teisių ir gretutinių teisių administravimo teisėtų internetu teikiamų muzikos paslaugų srityje (OL 2005 L 276, p. 54)
2006 m. rugpjūčio 24 d. Europos Komisijos rekomendacija 2006/585/EB dėl kultūrinės medžiagos skaitmeninimo, išsaugojimo skaitmeniniu formatu ir internetinės prieigos prie jos (OL 2006 L 236, p. 28)
2008 m. liepos 16 d. Europos Komisijos Žalioji knyga „Autorių teisės žinių ekonomikoje“
2009 m. spalio 19 d. Europos Komisijos komunikatas ,,Autorių teisės žinių ekonomikoje"
Lietuvos Respublikos įstatymai ir poįstatyminiai aktai
Lietuvos Respublikos autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymas (Žin., 1999, Nr. 50-1598; Žin., 2003, Nr. 28-1125), English version
Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 214¹º straipsnis (Žin.,1985, Nr.1-1)
Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso XXIX skyrius “Nusikaltimai intelektinei ir pramoninei nuosavybei” (Žin., 2000, Nr. 89-2741)
Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. lapkričio 19 d. nutarimas Nr. 1283 „Dėl Lietuvos Respublikos autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo įgyvendinimo“ (Žin., 1999, Nr. 99-2861),
Autorinio atlyginimo už kūrinių atgaminimą reprografijos būdu (fotokopijavimo ar kitu būdu popieriuje) mokėjimo tvarka, patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. vasario 6 d. nutarimu Nr. 181 „Dėl autorinio atlyginimo už kūrinių atgaminimą reprografijos būdu (fotokopijavimo ar kitu būdu popieriuje) mokėjimo tvarkos patvirtinimo“ (Žin. 2002, Nr. 15-574)
Autorių ir atlikėjų asmeninių neturtinių teisių apsaugos tvarka, patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. rugpjūčio 12 d. nutarimu Nr. 1018 „Dėl autorių ir atlikėjų asmeninių neturtinių teisių apsaugos tvarkos patvirtinimo“ (Žin., 2003, Nr. 80-3655)
Atlyginimo už audiovizualinių kūrinių ar fonogramose įrašytų kūrinių atgaminimą asmeniniais tikslais paskirstymo ir mokėjimo tvarkos aprašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. rugpjūčio 29 d. nutarimu Nr. 1106 (Žin., 2003, 84-3847; 2007, Nr. 102-4156)
Autorinio atlyginimo už knygų ir kitų leidinių panaudą bibliotekose mokėjimo tvarkos aprašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. vasario 6 d. nutarimu Nr. 182 (Žin., 2002, Nr. 15-575, Žin., 2007, Nr. 95-3832 )
Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2002 m. rugpjūčio 27 d. įsakymas Nr. ĮV-285 „Dėl Autorių teisių kolektyvinio administravimo asociacijos paskyrimo“ (Žin., 2002, Nr. 68-324),
Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2003 m. lapkričio 26 d. įsakymas Nr. ĮV-444 „Dėl kolektyvinio administravimo asociacijų, atsakingų už kūrinių atgaminimo asmeniniais tikslais administravimą, paskyrimo“ (Žin., 2003, Nr. 113-5082),
Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2007 m. lapkričio 9 d. įsakymas Nr. ĮV-666 „Dėl Autorių teisių kolektyvinio administravimo asociacijos paskyrimo“ (Žin., 2007, Nr. 120-4904),
Tarpininkavimo derybose tarp autorių teisių ir gretutinių teisių kolektyvinio administravimo asociacijų ir kūrinių bei gretutinių teisių objektų naudotojų taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2008 m. vasario 21 d. įsakymu Nr. ĮV-96 (Žin., 2008, Nr. 24-889), su pakeitimais, padarytais Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2009 m. vasario 9 d. įsakymu Nr. ĮV-57 (Žin., 2009, Nr. 19-780).
Visuomenės švietimo intelektinės nuosavybės teisių klausimais programa ir jos įgyvendinimo priemonės, patvirtintos Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2010 m. gegužės 5 d. įsakymu Nr. ĮV-260 (Žin., 2010, Nr. 54-2667)
Informaciją parengė:
Autorių teisių skyriaus vyriausioji specialistė Martyna Gudaitė
Tel. 219 34 63
| 
Darbotvarkė
