Lietuvos Respublikos kultūros ministerija

Lietuvos bibliotekų uždaviniai - kaupti, tvarkyti, saugoti ir skleisti dokumentuose užfiksuotas žinias, idėjas ir informaciją, tokiu būdu prisidėti prie žinių visuomenės gyvenimo, skatinant nuolatinį mokymąsi, žinių atsinaujinimą, kultūrinę veiklą ir kūrybiškumą. Šiandieninių bibliotekų paslaugas visuomenei sugrupuoti į tris grupes:

tradicines paslaugas, kurių pagrindinis tikslas - išsaugoti rašytinį paveldą ir skatinti skaitymą, sudaryti sąlygas visuomenės savišvietai ir savikūrai, ugdyti kūrybingumą bei vaizduotę;
elektroninės bibliotekos paslaugas, kurios apima kultūros paveldo skaitmeninimą, skaitmeninės vietos informacijos duomenų bazių kūrimą (organizavimą, įtraukiant suinteresuotas bendruomenes), gyventojų informacinės kompetencijos ugdymą ir kitas elektroninėmis priemonėmis teikiamas bibliotekų paslaugas;
viešosios erdvės (bendruomenės centro) paslaugas, skatinančias gyventojus bendrauti, dalyvauti pilietiniuose ir edukaciniuose renginiuose, inicijuoti projektus, savarankiškai formuoti nuomones ir jomis nuomonėmis.

Lietuvos bibliotekų paslaugos ir vartotojai. Per 2010 m. bibliotekose apsilankė daugiau kaip 26,1 milijonai lankytojų, iš jų - 11,3 mln. kultūros valdymo sričiai priskiriamose bibliotekose, 14,5 mln. - švietimo ir mokslo įstaigų bibliotekose. Registruotų vartotojų bibliotekose - 1,44 mln. - statistiškai beveik kas antras Lietuvos gyventojas yra kokios nors bibliotekos skaitytojas. Gyventojams bibliotekose per metus išduota beveik 38,3 mln. dokumentų, bendrai visų Lietuvos bibliotekų fonduose sukaupta apie 105,4 mln. įvairių dokumentų.

Apskričių ir savivaldybių viešosios bibliotekos per metus atsakė į 1,25 mln. informacinių užklausų (vidutiniškai 957-ios vienai bibliotekai), iš jų elektroninėmis priemonėmis - 30,5 tūkstančio. Vartotojų mokymui naudotis bibliotekos paslaugomis ir kompiuterine įranga bibliotekos skyrė 65 815 valandų. Per metus viešosios bibliotekos surengė daugiau kaip 40 tūkst. įvairių renginių, didžioji dalis jų vyko viešosiose bibliotekose.

2010 metais iš 2716 Lietuvoje veikiančių bibliotekų 2428 bibliotekos buvo kompiuterizuotos, 2354 turėjo prieigą prie interneto. Iš viso apskričių ir savivaldybių veišosiose bibliotekose 2010 metais gyventojai galėjo naudotis 5876 viešos prieigos kompiuteriais. Nuo 2006 m. sausio 1 d. Lietuvos bibliotekose kompiuterių ir interneto prieiga teikiama nemokamai.

Lietuvos bibliotekų sistema. Lietuvoje veikiančios bibliotekos yra skiriamos į valstybines - steigėjai yra valstybės valdymo institucijos, savivaldybės bei kitos institucijos - ir nevalstybines bibliotekas, įsteigtas nevalstybinių įmonių ir nevyriausybinių organizacijų bei fizinių asmenų.

Lietuvos nacionalinė M.Mažvydo biblioteka,
5 valstybinės reikšmės bibliotekos - Vilniaus universiteto biblioteka, Lietuvos mokslų akademijos biblioteka, Lietuvos aklųjų biblioteka, Lietuvos technikos biblioteka ir Lietuvos medicinos biblioteka, Lietuvos mokslų akademijos biblioteka.
Lietuvos aklųjų biblioteka su filialais Kaune, Klaipėdoje, Panevėžyje, Šiauliuose ir Ukmergėje
5 apskričių viešosios bibliotekos - Kaune, Klaipėdoje, Panevėžyje, Šiauliuose ir Vilniuje,
60 savivaldybių viešųjų bibliotekų, turinčių 1242 filialus miesto ir kaimo gyvenamosiose vietovėse,
16 muziejų bibliotekų,
3 kultūros ir kitų įstaigų bibliotekos,
42 aukštųjų mokyklų (valstybinių ir nevalstybinių) bibliotekų,
72 profesinių mokyklų bibliotekos,
1141 bendrojo lavinimo mokyklų bibliotekos,
88 kitų švietimo ir mokymo įstaigų bibliotekos,
41 specialioji biblioteka, aptarnaujanti medicinos ir sveikatos, žemės ūkio, technikos, mokslo institutų, valdymo institucijų specialistus
2008 metais Lietuvos bibliotekose dirbo daugiau kaip 6,2 tūkst. specialistų (profesionalių darbuotojų).

Bibliotekų veiklos valstybinis valdymas. Lietuvos bibliotekų veiklos valstybinio valdymo funkcijas atlieka Kultūros ministerija. Sprendžiant bibliotekų politikos formavimo ir įgyvendinimo klausimus eksperto ir konsultanto teisėmis dalyvauja Lietuvos bibliotekų taryba, sudaryta iš 11 narių- bibliotekininkystės praktikos ir mokslo atstovų, deleguotų profesinės bendruomenės ir kultūros ministro.

Bibliotekų sritį reguliuoja Lietuvos Respublikos bibliotekų įstatymas, kurio naujoji redakcija įsigaliojo 2004 m. liepos 15 d. Įstatymas nustato Lietuvos bibliotekų sistemą, bibliotekų fondo sudarymo tvarką, šio fondo struktūrą ir jo apsaugą. Jį papildo visa eilė poįstatyminių aktų, reguliuojančių specifines bibliotekų veiklos sritis kaip, pavyzdžiui, naudojimąsi bibliotekos paslaugomis, dokumentų privalomųjų egzempliorių siuntimą bibliotekoms, bibliotekų fondų apsaugą, bibliotekų teikiamų mokamų paslaugų ir t.t.

Bibliotekų modernizavimas. Lietuvoje parengta bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. rugsėjo 17 d. nutarimu Nr. 1454 patvirtinta Lietuvos bibliotekų modernizavimo programa 2003 -2013 metams, apimanti Lietuvos nacionalinės bibliotekos, apskričių ir savivaldybių viešųjų bei Lietuvos aklųjų bibliotekos plėtrą bei atnaujinimą. Siejant su Lietuvos informacinės visuomenės plėtra programoje keliami šie tikslai:

užtikrinti Lietuvos gyventojams galimybę įgyti žinių ir kvalifikaciją, kurios leistų prisitaikyti prie greitai kintančių gyvenimo ir darbo sąlygų bei sėkmingai konkuruoti pasaulio rinkose;
panaikinti miesto ir provincijos ryšių informacinės infrastruktūros netolygumus ir suteikti visiems gyventojams vienodas galimybes naudotis informacinėmis technologijomis socialinėms ir visuomeninėms reikmėms;
sudaryti bibliotekose tinkamas sąlygas kaupti, saugoti ir pateikti visuomenei nacionalinio kultūros ir mokslo paveldo objektus, užtikrinti bibliotekų fondų prieinamumą.

Programa finansuojama iš valstybės ir savivaldybių biudžetų, skatinama ir papildomų finansinių šaltinių iš įvairių programų bei fondų paieška. Iš valstybės biudžeto programai įgyvendinti 2003-2011 m. skirta apie 280 milijonų litų.

Programos antrąjį tikslą padeda įgyvendinti nuo 2008 m. Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos ir Kultūros ministerijos vykdomas projektas „Bibliotekos pažanga", kurį bendrafinansuoja Bilo ir Melindos Geitsų fondas ir valstybė. Daugiau informacijos apie projektą: www.projektaspazangai.lt. Projektas apima interneto prieigos plėtrą viešosiose bibliotekose, interneto ryšio pagerinimo, specialistų ir vartotojų mokymo, visuomenės pritraukimo ir bibliotekų paslaugų viešinimo darbus. Išskirtinis projekto bruožas - išsamūs ir kasmet kartojami poveikio vertinimo tyrimai, kurie leidžia stebėti bibliotekų veiklos kaitą, keisti ir tobulinti projekto veiklas, įvertinti poveikį visuomenei. Visos poveikio vertinimo ataskaitos laisvai prieinamos internete - http://www.bibliotekospazangai.lt/poveikiovertinimas.aspx Projektą ketinama užbaigti 2012 metų birželį.

Elektroninės bibliotekos plėtra. Nuo 1997 metų šalyje kuriama Lietuvos integrali bibliotekų informacijos sistema (LIBIS). 2007 m. užbaigtas vieningo skaitytojo pažymėjimo diegimo etapas pagrindinėse visų Lietuvos savivaldybių bibliotekose, nuo 2008 metų pradėta skaitytojų aptarnavimo posistemės diegimas mažesnių miestų ir kaimo bibliotekose. Su vieningu pažymėjimu vartotojai gali naudotis bendrame tinkle veikiančių bibliotekų paslaugomis, kurioms yra būtina vartotojo registracija. Pažymėjimas yra mokamas, mokesčio dydį nustato bibliotekos administracija arba bibliotekos savininko funkcijas vykdanti institucija. Kultūros ministerija rekomenduoja, kad mokestis nebūtų didesnis nei jo įsigijimo kaina bibliotekai.

Lietuvos archyvų, bibliotekų ir muziejų suskaitmenintas kultūros paveldas pristatomas vieningame portale www.epaveldas.lt

2011 m. pabaigoje atidaryta Interkatyvi biblioteka - bibliotekų elektroninių paslaugų portalas (http://www.ibiblioteka.lt).

2005 metais Lietuvos akademinių bibliotekų tinklas visuomenei pristatė Lietuvos virtualios bibliotekos portalą, kurio tikslas sukurti vieningą paieškos ir prieigos prie elektroninės informacijos šaltinių ir virtualių paslaugų sąsają, sudarant geresnes sąlygas piliečiams mokytis visą gyvenimą. Svarbų vaidmenį gyventojų informacinio aprūpinimo sistemoje atlieka Lietuvos mokslinių bibliotekų asociacija, kuri koordinuoja užsienio duomenų bazių prenumeratą ne tik asociacijos nariams, bet ir kitoms, pavyzdžiui, savivaldybių viešosioms, bibliotekoms

Bibliotekų veiklos finansavimas. Lietuvos nacionalinei M. Mažvydo ir valstybinės reikšmės bibliotekoms išlaikyti lėšos skiriamos tiesiai iš Lietuvos valstybės biudžeto. Savivaldybių bei bendrojo lavinimo mokyklų bibliotekos finansuojamos iš savivaldybių biudžetų.

Apskričių ir savivaldybių viešosioms bibliotekoms Kultūros ministerija kasmet centralizuotai skiria valstybės biudžeto lėšas spaudiniams ir kitiems dokumentams (vaizdo, garso, elektroniniams) įsigyti. Kultūros ministerija taip pat skiria finansavimą centralizuotai lietuviškų ir užsienio duomenų bazių prenumeratai bibliotekose.

Informaciją apie bibliotekų pajamas ir išlaidas kasmet rasite Lietuvos bibliotekų statistikos duomenų bazėje (prisijungimo adresą ir instrukcijas rasite čia

Bibliotekos rengia projektus ir dalyvauja įvairių programų bei fondų konkursuose. Papildomas finansavimas dažniausiai skiriamas naujoms paslaugoms vartotojams, bibliotekų specialistų kvalifikacijai, konferencijoms, seminarams, bendradarbiavimui su užsienio bibliotekomis. 2011 m. iš Kultūros ministerijos programų ir Kultūros rėmimo fondo konkurso būdu skirta apie 545,7 tūkst. Lt bibliotekų ir su bibliotekomis susijusių nevyriausybinių organizacijų projektams.

¹Pagal Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Bibliotekininkystės centro 2008 metų bibliotekų ataskaitą. Daugiau http://www.lnb.lt