$new_lang_name = 'lit'; Lietuvos Respublikos kultūros ministerija
 
Į pradžią Svetainės žemelapis El.paštas
Versija neįgaliesiems
LIETUVOS RESPUBLIKOS
KULTŪROS MINISTERIJA
MINISTERIJA
TEISINĖ INFORMACIJA
VEIKLOS KRYPTYS
NAUJIENOS/AKTUALIJOS
  Vadovybė
  Kontaktai
  Struktūra
  Veiklos planai
  Ataskaitos
  Viešieji pirkimai
  Informacija
  Asmenų aptarnavimo tvarka
  Antikorupcinė programa




Naujienos
Kultūros ministerijoje vyko diskusija apie bibliotekų statistiką

Ketvirtadienį, rugpjūčio 25 d., Kultūros ministerijoje susirinkę bibliotekų specialistai ir bibliotekininkystės mokslininkai iš Kauno, Klaipėdos, Panevėžio, Šiaulių, Utenos ir Vilniaus diskutavo apie bibliotekų veiklos statistiką, dalinosi patirtimi ir kėlė probleminius klausimus – ar renkami tinkami duomenys, ar jų pakanka bibliotekų veiklai atspindėti, ar sutartiniai rodikliai yra vienodai suprantami visiems ir kurie iš jų yra svarbiausi bibliotekoms, visuomenei ir steigėjams.


Visų bibliotekų veiklos statistinius duomenis renka ir kaupia Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka, todėl Dalia Jaskonienė, Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Bibliotekininkystės centro Bibliotekų vadybos skyriaus vyriausioji metodininkė, diskusijoje išsamiai pristatė esamą situaciją Lietuvoje, aptarė kitų šalių pavyzdžius. Svarbiausias laimėjimas – turime išsamų standartizuotų rodiklių rinkinį ir sistemingai surinktų duomenų bazė, tai leidžia kiekvienai bibliotekai vertinti savo veiklą per tam tikrą laikotarpį, palyginti pažangą kitų bibliotekų kontekste. Statistinių ataskaitų pateikimo procesą palengvino LIBIS Lietuvos bibliotekų statistikos modulis, surinkta 2007-2010 metų duomenų baze šiandien gali naudotis visi norintys – ji laisvai prieinama internetu*. Į ataskaitą įtraukti rodikliai atitinka tarptautinius standartus, todėl galime palyginti mūsų ir užsienio bibliotekų veiklą, nors ne visos šalys statistinius duomenis skelbia internete.

Genė Duobinienė, KTU bibliotekos direktorė, kalbėjo apie besikeičiantį akademinių bibliotekų veiklos pobūdį. Statistikos ataskaitoje tik fragmentiškai atsispindi elektroninių paslaugų ir skaitmeninių šaltinių naudojimas, nors tai daugeliui mokslinės informacijos vartotojų tapo pagrindine bibliotekos paslauga. Todėl turi būti tikslinami „bibliotekos fondo“, „registruoto vartotojo“, „lankytojo“ ir kai kurių kitų rodiklių apibrėžimai, kad jie vienodai atspindėtų visą modernios bibliotekos veiklą – ne tik knygų fondo panaudojimą.

Vida Garunkštytė, Utenos A. ir M. Miškinių viešosios bibliotekos direktorė atkreipė dėmesį, kad pagrindiniai viešųjų bibliotekų veiklą atspindintys rodikliai yra lankytojų (apsilankymų) skaičius, suteiktų paslaugų ir išduotų leidinių bei kitų medijų kiekis. Kaip ir akademinėse, viešosiose bibliotekose knygų skolinimas tėra tik viena paslauga tarp daugelio kitų, tokių kaip vartotojų mokymas ir konsultavimas, renginiai, prieiga prie interneto ir skaitmeninių šaltinių. Bibliotekininkų noras lengvai surinkti duomenis apie veiklą, kartais tampa barjeru žmogui užeiti į viešąją biblioteką ir praleisti laisvą minutę. Reikalavimas įsigyti vieningus skaitytojo pažymėjimus ar vienkartinius pažymėjimus paneigia pačią viešosios bibliotekos idėją – jos kertinius prieinamumo visiems ir laisvo pasirinkimo principus. Registruotis viešojoje bibliotekoje ir įsigyti skaitytojo pažymėjimą turėtų tik tuomet, kai žmogus nusprenžia pasiskolinti bibliotekos knygą ar prisijungti nuotoliniu būdu prie duomenų bazės, ar kita panašia paslauga. Todėl registruotas vartotojas ir knygų panauda nebegali būti svarbiausiais viešosios bibliotekos veiklos apskaitos rodikliais, reikia apimti ir kitas bibliotekos veiklos sritis, taikyti stebėjimo ir apklausos metodus, renkant duomenis apie paslaugų panaudojimą. Pažymėjo, kad vieningai turi būti apskaitomas naudojimas viešos prieigos kompiuteriais ir internetu bibliotekose, taikomos dvi apskaitos sistemos neleidžia palyginti duomenų.

Dr. Ugnė Rutkauskienė, projekto „Bibliotekos pažangai“ poveikio vertinimo koordinatorė (Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka) šiais metais tapo Tarptautinės bibliotekų asociacijų federacijos IFLA Statistikos ir vertinimo skyriaus vykdomojo komiteto nare. Ji pasidalino iš Pasaulio bibliotekų kongreso parsivežtomis žiniomis. Tarptautinė bibliotekininkų bendruomenė kelia tuos pačius klausimus ir įžvelgia panašias problemas bibliotekų statistikos duomenų rinkimo tradicijoje. Pereinama prie paprastesnių bibliotekų veiklos rodiklių, atrenkami svarbiausi, jų aprašymai turi būti suprantami ir magistro laipsnį turinčiam bibliotekininkui, ir bibliotekoje dirbančiam savanoriui, ir bendruomenės nariui. Geriausias pavyzdys –statistikos modelis, kurį IFLA rekomenduoja visoms pasaulio bibliotekoms. Svarbiausia turėti duomenų, kurios leistų įvertinti bibliotekos vertę ir naudą visuomenei – ar bibliotekos padeda žmonėms įveikti problemas gyvenime, pavyzdžiui, geriau atlikti darbą, studijuoti, rūpintis namais, sveikata, auklėti vaikus, išmokyti juos skaityti, gerai praleisti laisvalaikį, įveikti kasdienį stresą, įsitraukti į bendruomenės veiklą ir t.t. 

Dr. Zinaida Manžuch (Vilniaus universiteto Komunikacijos fakulteto Bibliotekininkystės ir informacijos institutas) atstovauja Lietuvą Europos Komisijos valstybių narių ekspertų darbo grupėje skaitmeninimo statistikos klausimais. Ji pažymėjo, kad Europos skaitmeninės bibliotekos kūrimo pastangos skatina visas ES šalis ieškoti metodikos, kaip vykdyti naujos kultūros paveldo institucijų veiklos – skaitmeninimo stebėseną.  Reikėtų pasinaudoti Europos patirtimi, kuriant lietuvišką sistemą, kurioje dalyvautų visos kultūros paveldą skaitmeninančios institucijos – archyvai, muziejai, bibliotekos, valstybės ir privačios įstaigos. Skaitmeninimo veiklos rodikliai turi būti įtraukti į bibliotekos metinės ataskaitos formą, sistemingi duomenys bus naudingi bibliotekų vadovams, planuojant veiklą ir pristatant laimėjimus ne tik steigėjams ir visuomenei,  bet ir potencialiems rėmėjams.

Renginio dalyviai konstatavo, kad būtina peržiūrėti prieš ketverius metus patvirtintas bibliotekų ataskaitų formas ir tobulinti rodiklių bei metodų aprašymus, nes per pastaruosius metus labai pasikeitė bibliotekų praktika ir technologijos, ir pačioms bibliotekoms, ir jų steigėjams ir reikia tiksliai bibliotekos veiklą atspindinčios informacijos. Diskusija bus tęsiama Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Bibliotekininkystės centrui parengus ataskaitų formos projektą. 

------------------------------------------------------------------------------------------------------------------

* Prieiga Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos tinklalapyje per internetą http://www.lnb.lt/lnb/selectPage.do?docLocator=3AE98A10AA6611D98296746164617373&inlanguage=lt&pathId=67

 

Diskusijos apžvalgą parengė Ramunė Petuchovaitė, Informacinės visuomenės plėtros skyriaus vyriausioji specialistė, tel. 219 34 16

Atgal Spausdinimo versija
Archyvas
KULTŪROS MINISTRAS
 

Kultūros ministras
Arūnas Gelūnas

 

 

  Darbotvarkė


NUORODOS

Pavaldžios institucijos
Tarybos prie ministerijos
Komisijos

Mūsų profilis Facebook socialiniame tinkle

 
 






 
REKVIZITAI
į viršų

Lietuvos Respublikos kultūros ministerija | J. Basanavičiaus g. 5, LT-01118 Vilnius, Lietuva.
tel.: +37052193400, +37052193401.
el.pašto adresas: culture@lrkm.lt,
Įmonės kodas 188683671, faksas 262 31 20, valstybės biudžetinė įstaiga.
Duomenys apie LR kultūros ministeriją kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, kodas 188683671

Sprendimas: Idamas. Naudojamas: SmartWeb
© Kultūros ministerija