LEIDYBA Lietuvoje užregistruota daugiau kaip 550 leidėjų - leidyklų, poligrafijos įmonių, mokslo įstaigų, privačių asmenų, leidžiančių knygas, muzikos ir serialinius leidinius. 1990 m. leidėjai susibūrė į Lietuvos leidėjų asociaciją, kuri šiuo metu vienija 49 dideles bei visai mažas leidyklas, kurios apima apie 70 proc. visos knygų leidybos rinkos. Kultūros ministerija finansavimą leidinių leidybos projektams įgyvendinti teikia konkurso būdu per Kultūros rėmimo fondą ir per programos „Visuomenės informacinis aprūpinimas ir viešosios informacijos sklaida“ priemonę „Užtikrinti lietuvių kalba kuriamos grožinės literatūros bei kitų Lietuvos kultūrai reikšmingų knygų leidybos projektų įgyvendinimą“. Per šią priemonę 2006 m. valstybės biudžeto lėšomis buvo finansuoti 174, 2007 m. – 169, 2008 m. – 172, 2009 m. – 251, 2010 m. - 93, 2011 m. - 99 leidybos projektai. Vadovaudamasi Lietuvių kalba kuriamos grožinės literatūros bei kitų Lietuvos kultūrai reikšmingų leidinių leidybos projektų finansavimo iš dalies Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšomis taisyklėmis, Kultūros ministerija taip pat organizuoja specializuotus leidinių leidybos konkursus, skirtus konkrečios kultūros srities sklaidai, teminės literatūros kūrimo ir leidybos skatinimui. 2001 m. ir 2003 m. Kultūros ministerija, siekdama suaktyvinti Senosios Lietuvos ir Europos literatūros leidybą, organizavo Senosios Lietuvos ir Europos raštijos ir kultūros paminklų leidybos konkursus. 2006 m., besirengiant dalyvauti tarptautinėje Turino knygų mugėje, Kultūros ministerija rėmė apibendrinamojo pobūdžio leidinių, pristatančių Lietuvos valstybės ir kultūros, kalbos ir raštijos istoriją, Lietuvos ir Italijos istorinius, ekonominius ir kultūrinius ryšius, krikščionybės istoriją Lietuvoje parengimą ir leidybą italų bei anglų kalbomis. 2007 ir 2008 m., besiruošdama dalyvauti tarptautinėje Jeruzalės knygų mugėje, Kultūros ministerija, specializuoto konkurso būdu, rėmė apibendrinamojo pobūdžio leidinius Lietuvos valstybės istorijos ir kultūros, Lietuvos raštijos paveldo, Lietuvos žydų kultūros istorijos ir Lietuvos tautinių mažumų istorijos ir kultūros temomis. Buvo parengta ir išleista leidinių anglų ir hebrajų kalbomis. 2010 m. besiruošiant šalies viešnios teisėmis dalyvauti tarptautinėje Bolonijos vaikų knygų mugėje, kryptingai skatinama knygų vaikams leidyba, jų vertimai ir leidyba italų kalba. 2004–2009 m. Kultūros ministerija per šią priemonę parėmė daugiau nei 1000 pavadinimų knygų leidybą ir iš dalies patenkino 35-60 % projektų paraiškų kasmet. LIETUVIŲ LITERATŪROS SKLAIDA Kultūros ministerija remia ne tik literatūros leidybą, bet ir lietuvių literatūros sklaidą Lietuvoje bei užsienyje. Per programos „Visuomenės informacinis aprūpinimas ir viešosios informacijos sklaida“ priemonę „Užtikrinti lietuvių literatūros sklaidos projektų įgyvendinimą“ 2007 m. buvo finansuoti 8, 2008 m. – 4, 2009 m. 6 lietuvių literatūros sklaidos projektai. Kultūros ministerija finansuoja kasmet organizuojamos Tarptautinės Vilniaus knygų mugės kultūrinių renginių programą. Šią programą rengia biudžetinė įstaiga Tarptautinių kultūros programų centro Lietuvos leidėjų asociacijos ir Lietuvos parodų centro „Litexpo“ bendru susitarimu patvirtinta darbo grupė. Tarptautinė Vilniaus knygų mugė ir kas trejus metus užsukanti keliaujanti Baltijos knygų mugė, sutraukia daugiau kaip 200 dalyvių ir beveik 60 000 lankytojų. Mugės metu kasmet įvyksta daugiau kaip pusketvirto šimto susitikimų su autoriais, edukacinių ir kūrybinių dirbtuvių, diskusijų, koncertų, specializuotų parodų, geriausių ir gražiausių knygų apdovanojimų ir kitų kultūrinių renginių. Vilniaus knygų mugėje jau lankėsi John Irving, Asuka Fujimori, Jostein Gaarder, Janusz Głowacki, Jonas Mekas, Per Peterson, Simon Sebag -Montefiore ir kiti pasaulinio garso rašytojai. Kultūrinė mugės programa 2009 m. peržengė „Litexpo“ parodų rūmų sienas ir nuo šiol dalis renginių vyksta viešose miesto erdvėse: Vilniaus universitete, miesto bibliotekose, kino teatruose ir senamiesčio vyninėse. Kultūros ministerija, bendradarbiaudama su Lietuvos dailininkų sąjunga ir Vilniaus dailės akademija, kasmet organizuoja knygos meno konkursą. Nuo 1993 m. kasmet rengiamo konkurso tikslas – išrinkti geriausias, meninio apipavidalinimo ir poligrafinio atlikimo požiūriu, praėjusiais kalendoriniais metais Lietuvos leidyklų išleistas knygas; skatinti knygų dailininkus, leidėjus ir poligrafijos specialistus puoselėti Lietuvos knygos meną ir knygos kultūrą. Knygos meno konkurse kiekvienais metais dalyvauja 20-60 leidėjų ir knygų dailininkų, kurie konkursui pateikia 90-200 knygų. Kultūros ministro įsakymu knygų, nugalėjusių konkurse, dailininkams skiriamos piniginės premijos ir diplomai: pagrindinė Metų premija (40 BSI) ir po vieną premiją kiekvienoje teminėje grupėje (šešios premijos po 20 BSI). Kiekvienoje teminėje grupėje ne daugiau kaip dar dviejų knygų dailininkai apdovanojami diplomais. Atskiras premijas skiria Lietuvos dailininkų sąjunga ir Vilniaus dailės akademija. Neabejotinai svarbūs impulsai leidybos sektoriui – tarptautinės knygų mugės. Seniai niekas nebeginčija šių mugių svarbos formuojant šalies įvaizdį, mezgant ir vystant dvišalius politinius, ekonominius ir kultūrinius santykius. Tačiau visų pirma, dalyvavimas šiose mugėse kiekvienąkart sužadiną visą leidybos sektorių: išauga literatūros vertimų iš ir į lietuvių kalbą skaičius, paspartėja technologinių naujovių diegimas, pagyvėja autorinių teisių rinka, sėkmingai parduodamos itin aukštos kokybės spaudos paslaugos bei originalūs lietuvių iliustratorių ir knygų dailininkų darbai. Visam kultūros sektoriui ypatingai svarbus Lietuvos dalyvavimas tarptautinėse knygų mugėse šalies viešnios teisėmis, kuomet sudaromos galimybės pristatyti ne tik knygų, bet ir visos šalies kultūrą – dailę, fotografiją, teatrą, muziką, kulinarinį paveldą. Šalies viešnios teisėmis Lietuva jau dalyvavo tarptautinėse Frankfurto (2002 m.), Geteborgo (2005 m.), Turino (2007 m.) ir Jeruzalės (2009 m.) knygų mugėse, 2011 m. kovo mėn. Lietuva viešnios teisėmis dalyvavo 48-ojoje tarptautinėje Bolonijos vaikų knygų mugėje. Ši specializuota knygų mugė - vienas svarbiausių pasaulinių renginių, skirtų vaikų literatūros leidybai ir su ja susijusioms kūrybinėms industrijoms. Kasmet mugėje susirenka leidėjai, spaustuvininkai, knygų dailininkai, iliustratoriai, pakuočių kūrėjai, literatūros, televizijos ir kino agentai bei prodiuseriai, taip pat kitų leidybos sričių specialistai iš viso pasaulio. Kultūros ministerija taip pat finansuoja literatūros sklaidos programą, kurią vykdo biudžetinė įstaiga Tarptautinių kultūros programų centras. Pagrindinis šios programos tikslas – remti lietuvių literatūros vertimus į užsienio kalbas, teikti informaciją apie Lietuvos autorius užsienio leidėjams, leidėjų ir vertėjų namams ir organizacijoms, rengti Lietuvos autorių kūrybos pristatymus tarptautinėse knygų mugėse, kūrybiniuose simpoziumuose ir kituose renginiuose. STIPENDIJOS LITERATŪROS KŪRĖJAMS IR VERTĖJAMS Kultūros ministerija kasmet skelbia konkursą valstybės stipendijoms gauti. Vidutiniškai 33 vienerių-dviejų metų trukmės individualios valstybės stipendijos kasmet skiriamos literatūros kūrėjams ir vertėjams. 2007 m. valstybės stipendijos buvo skirtos 43, 2008 m. – 46, 2009 m. – 32, 2010 m. – 12 Lietuvos literatų ir vertėjų.
KULTŪROS MINISTERIJOS PREMIJOS LITERATŪROS KŪRĖJAMS IR VERTĖJAMS
Įgyvendindama Lietuvos kultūros politikos nuostatus ir siekdama skatinti bei įvertinti lietuvių literatūros vertėjų darbą ir indėlį į tarptautinius kultūros mainus bei Lietuvos kultūros sklaidą užsienyje, taip pat paskatinti lietuvių literatūros kūrėjus bei literatūros vertėjus ir kritikus, Kultūros ministerija nuo 2007 m. teikia Metų vertėjo krėslo, Šv.Jeronimo premiją lietuvių literatūros vertėjui, Jotvingių ir Jaunojo Jotvingio premijas. Metų Vertėjo krėslo premija 2007 m. apdovanotas Linas Rybelis , 2008 m. - Danguolė Žalytė, 2009 m. - Eglė Išganaitytė, 2010 m. - Danutė Sirijos Giraitė, 2011 m. - Rasa Drazdauskienė. Šv. Jeronimo premija 2007 m. įteikta Pietro U. Diniui (Pietro U. Dini), 2008 m. - Talridsui Rullisui (Talrids Rullis), 2009 m. - Markusui Roduneriui (Markus Roduner), 2010 m. - Cornelijui Helliui (Cornelius Hell), 2011 m. - Elizabeth Novickas. Jotvingių ir Jaunojo Jotvingio premijomis 2007 m. apdovanoti Almis Grybauskas ir Benediktas Januševičius, 2008 m. - Aidas Marčėnas ir Dainius Gintalas, 2009 m. – Valdemaras Kukulas ir Giedrė Kazlauskaitė, 2010 m. – Viktorija Daujotytė-Pakerienė ir Antanas Šimkus, 2011 m. - Alfonsas Andriuškevičius ir Marius Burokas. Martyno Mažvydo premiją už nuopelnus lietuvių kalbai, raštijos istorijai ir knygos menui teikiama siekiant įvertinti geriausius lietuvių literatūros, kalbos istorijos, kultūros bei knygotyros tyrimų pasiekimus. 45 bazinių socialinių išmokų dydžio Premija skiriama pavieniams asmenims arba autorių kolektyvams, dirbantiems kultūros arba mokslo ir studijų įstaigose, už reikšmingus pastarųjų 5 metų mokslinius senosios Lietuvos ir Mažosios Lietuvos literatūros ir rašytinio paveldo, lietuvių kultūros asmenybių literatūrinės ir kultūrinės veiklos, lietuviškos knygos ir spaudos, lietuvių kalbos ir rašto raidos bei istorijos tyrinėjimus. 2008 m. - Silvijai Marijai Vėlavičienei, 2009 m. - Petrui Vidui Račiui, 2010 m. - Aušrai Rinkūnaitei, Nijolei Klingaitei - Dasevičienei ir Sondrai Rankelienei, 2011 m. - Dainorai Pociūtei - Abukevičienei. LIETUVIŲ LITERATŪROS LEIDYBOS PROJEKTŲ FINANSAVIMAS 2008-2010 M. 2008-2010 m. leidybos ir literatūros sklaidos projektų rėmimui skirta daugiau nei 12 mln. litų. Kasmet šių projektų įgyvendinimui skiriama nuo 2 iki 5 milijonų valstybės biudžeto lėšų. Informacinės visuomenės plėtros skyriaus
Vyriausioji specialistė Eglė Vitkauskaitė
Tel. (8~5) 219 34 19 |
Darbotvarkė
