Lietuvos profesionalioji muzikinė kultūra apima plačią kultūros reiškinių, susijusių su muzika, sritį: profesionaliąją muzikinę kūrybą, profesionalųjį atlikimo meną, muzikos įstaigas, muzikinį ugdymą, muzikos atlikimo priemones.

Nuolatinė valstybės parama šiai nekomercinės muzikinės kultūros sričiai, daugelį metų puoselėta ir plėsta muzikinio ugdymo sistema sudarė prielaidas susiformuoti valstybėje profesionalaus muzikos meno įstaigoms – muzikiniams teatrams bei įvairiems muzikiniams kolektyvams.

Lietuvoje yra trys valstybiniai muzikiniai teatrai:

• Lietuvos nacionalinis operos ir baleto teatras – turintis profesionalią klasikinio baleto trupę, pelniusią šalies ir užsienio žiūrovų pripažinimą;
• Kauno valstybinis muzikinis teatras– perėmęs istorinio valstybes teatro tradicijas ir praturtinęs jas pasaulyje populiariais operetės ir miuziklo žanrais;
• Klaipėdos muzikinis teatras – greta įprasto klasikinio muzikinio teatro repertuaro savo naujausiuose pastatymuose eksperimentuojantis įvairių žanrų junginiais ir formomis.

Profesionaliosios muzikinės kultūros sklaidos šalyje ir užsienyje funkciją vykdo ir penkios valstybinės koncertinės organizacijos:

• platų tarptautinį pripažinimą pelniusius muzikos kolektyvus apjungianti Lietuvos nacionalinė filharmonija,
• Lietuvos Valstybinis simfoninis orkestras, vadovaujamas Gintaro Rinkevičiaus;
• Valstybinis pučiamųjų instrumentų orkestras ,,Trimitas”, vadovaujamas Algirdas Budrio;
• Valstybinis dainų ir šokių ansamblis ,,Lietuva”
• bei Valstybinis Šiaulių kamerinis choras “Polifonija”.

Be tiesioginės koncertinės veiklos minėtos įstaigos, taip pat ir nevalstybinės įstaigos, rengia Lietuvoje tarptautinius profesionalaus meno festivalius ir konkursus.

Sprendžiant daugelį profesionalaus muzikos ir klasikinio bei šiuolaikinio šokio menų klausimų patariamojo balso teise dalyvauja specialiosios ekspertų komisijos, vykdančios atskirų meno sričių eksperto ir konsultanto funkcijas.

Aukštas profesinis muzikinės ir šokio kultūros lygis sudarė prielaidas organizuoti šalyje tarptautinius festivalius bei konkursus, kurie tapo reikšmingais ne tik Lietuvos, bet ir Baltijos jūros regiono ar Europos muzikos ir šokio kultūros renginiais. Tai — Tomo Mano festivalis, Vilniaus festivalis, tarptautiniai džiazo muzikos festivaliai Vilniuje, Kaune, Birštone, Klaipėdoje, Pažaislio muzikos festivalis, Muzikinis rugpjūtis pajūryje, Jaunųjų muzikų festivalis Kaune, Šiuolaikinio šokio festivalis“Naujasis Baltijos šokis” ir daugelis kitų. Atsižvelgiant į renginių poveikį kultūros procesams, daugeliui teikiama valstybės finansinė parama.

Valstybė remia ne tik profesionalaus meno kūrėjų bei atlikėjų projektus, bet teikia paramą jauniems talentingiems muzikams, vykstantiems į prestižinius tarptautinius konkursus, meistriškumo kursus, seminarus, studijoms užsienio aukštosiose meno mokyklose.

Informaciją parengė:
Profesionalus meno skyrius
Tel. 212 6403

Pavaldžios institucijos
Tarybos prie ministerijos
Komisijos