PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos Vyriausybės
2006 m. sausio 26 d. nutarimu Nr. 83
LIETUVOS NACIONALINIŲ KULTŪROS IR MENO PREMIJŲ SKYRIMO NUOSTATAI
I. BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Lietuvos nacionalinių kultūros ir meno premijų skyrimo nuostatai (toliau vadinama – šie Nuostatai) reglamentuoja siūlomų kultūros ir meno kūrėjų ar jų kolektyvų (toliau vadinama – kūrėjai) į Lietuvos nacionalines kultūros ir meno premijas (toliau vadinama – kultūros ir meno premijos), dokumentų pateikimo bendruosius reikalavimus, Lietuvos nacionalinių kultūros ir meno premijų komisijos (toliau vadinama – komisija) sudarymo principus, jos uždavinius, funkcijas, teises, darbo organizavimą, kultūros ir meno premijų skyrimą.
2. Kultūros ir meno premijomis siekiama skatinti kūrėjų kūrybą, įvertinti reikšmingiausius kultūros ir meno kūrinius (toliau vadinama – kūriniai),Lietuvos ir Pasaulio lietuvių bendruomenės kūrėjų sukurtus pastaruosius septynerius metus, taip pat ilgametį kūrėjo kūrybinį indėlį į kultūrą ir meną.
3. Kasmet skiriamos ne daugiau kaip 6 kultūros ir meno premijos, iš jų nedaugiau kaip viena premija gali būti skiriama už ilgametį kūrėjo kūrybinį indėlį į kultūrą ir meną. Kultūros ir meno premija yra 800 bazinių socialinių išmokų dydžių. Premijos mokamos iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto asignavimų, skirtų Kultūros ministerijai.
4. Kultūros ir meno premijas skiria komisija.
5. Kultūros ir meno premijos skiriamos konkurso būdu, komisijai atrenkant geriausių kūrinių kūrėjus.
6. Kultūros ir meno premijos skiriamos iki gruodžio 15 d., o kultūros ir meno premijų laureatų diplomai ir ženklai įteikiami Lietuvos valstybės atkūrimo dienos (Vasario 16-osios) proga.
7. Kultūros ir meno premija kūrėjams gali būti skiriama tik vieną kartą. II. DOKUMENTŲ PATEIKIMOBENDRIEJI REIKALAVIMAI 8. Kūrėjus kultūros ir meno premijoms gauti turi teisę siūlyti juridiniai asmenys. Komisijos narys negali būti siūlomas kultūros ir meno premijai gauti.
9. Siūlant kūrėją kultūros ir meno premijai gauti, komisijai kasmet iki rugsėjo1 d. pateikiami šie dokumentai:
9.1. kūrėją siūlančio juridinio asmens rekomendacija;
9.2. kūrėjo gyvenimo ir kūrybinės veiklos aprašymas;
9.3. kūrėjo kūrinių, už kuriuos siūloma premijuoti, sąrašas.
10. Kai kultūros ir meno premijai siūlomas kultūros ir meno kūrėjų kolektyvas, šių Nuostatų 9 punkte nurodyti dokumentai pateikiami dėl kiekvienošio kolektyvo kultūros ir meno kūrėjo. III. KULTŪROS IR MENO PREMIJŲ KOMISIJOS SUDARYMO PRINCIPAI IR UŽDAVINIAI 11. Komisijos sudėtį kultūros ministro teikimu, pritarus Lietuvos kultūros ir meno tarybai, tvirtina Lietuvos Respublikos Vyriausybė. Komisija sudaroma trejiems metams. Tas pats asmuo komisijos nariu gali būti dvi kadencijas iš eilės.
12. Komisija sudaroma iš 11 narių – kultūros ir meno premijos laureatų,kultūros ir meno kūrėjų, profesionalių meno vertintojų.
13. Komisijos nariai atstovauja skirtingoms kultūros ir meno sritims.
14. Komisijos uždaviniai:
14.1. analizuoti Lietuvos ir Pasaulio lietuvių bendruomenės kultūros ir menoraidą;
14.2. vertinti pastarųjų septynerių metų Lietuvos ir Pasaulio lietuvių bendruomenės kultūros ir meno procesą. IV. KOMISIJOS FUNKCIJOS 15. Vykdydama savo uždavinius, komisija atlieka šias funkcijas:
15.1. kasmet priima juridinių asmenų teikiamus dokumentus dėl kultūros irmeno premijoms siūlomų kūrėjų;
15.2. svarsto komisijai pasiūlytus kūrėjų kūrinius;
15.3. skiria kultūros ir meno premijas reikšmingiausių kūrinių kūrėjams;
15.4. bendradarbiauja su Pasaulio lietuvių bendruomene, renka informaciją apie užsienyje gyvenančių lietuvių kūrėjų kūrybą;
15.5. teikia kultūros ministrui pasiūlymus dėl kultūros ir meno premijos laureatų kūrybos sklaidos;
15.6. dalyvauja kultūros ir meno renginiuose, reprezentuojančiuose kultūros ir meno premijoms pasiūlytų kūrėjų kūrinius. V. KOMISIJOS TEISĖS 16. Vykdydama savo uždavinius ir funkcijas, komisija turi teisę:
16.1. prašyti fizinių ir juridinių asmenų papildomos informacijos apie kultūros ir meno premijoms pasiūlytų kūrėjų kūrinius ir kūrybinę veiklą;
16.2. svarstant kūrėjų kūrinius, pasitelkti kultūros ir meno ekspertus. VI. KOMISIJOS DARBOORGANIZAVIMAS 17. Komisijai vadovauja pirmininkas, o jo nesant – komisijos pirmininko pavaduotojas. Komisijos pirmininko pavaduotojas renkamas komisijos narių balsų dauguma.
18. Komisijos veiklos forma yra posėdžiai.
19. Komisijos sprendimai įforminami komisijos posėdžių protokolais.
20. Komisijos pirmininkas:
20.1. planuoja ir organizuoja komisijos darbą;
20.2. šaukia komisijos posėdžius ir jiems pirmininkauja, sudaro komisijos posėdžių darbotvarkę;
20.3. pasirašo komisijos posėdžių protokolus, kitus dokumentus, susijusius su komisijos veikla;
20.4. atstovauja komisijai valstybės, savivaldybių ir kitose įstaigose, įmonėse ir organizacijose ar įgalioja jai atstovauti kitus komisijos narius.
21. Kultūros ministerija techniškai aptarnauja komisijos veiklą. Komisijos posėdžiams rengti, dokumentams tvarkyti ir protokolams rašyti Kultūros ministerija skiria sekretorių, kuris nėra komisijos narys.
22. Komisijos narys, negalintis dalyvauti posėdyje, privalo apie tai pranešti komisijos pirmininkui.
23. Komisijos posėdžiai uždari.
24. Komisijos posėdžiai teisėti, jeigu juose dalyvauja ne mažiau kaip 2/3 komisijos narių. Sprendimai priimami posėdyje dalyvaujančių komisijos narių balsų dauguma, išskyrus šiuose Nuostatuose nustatytus atvejus.
25. Komisijos darbas organizuojamas pagal jos pasitvirtintą darbo reglamentą. VII. KULTŪROS IR MENO PREMIJŲ SKYRIMAS 26. Komisija iš šių Nuostatų antrojo skyriaus nustatyta tvarka pasiūlytų kūrėjų sudaro svarstytinų kūrėjų sąrašą, kuris skelbiamas Kultūros ministerijos interneto svetainėje. Apsvarsčiusi jų kūrybą, komisija slaptu balsavimu atrenka kūrėjus baigiamojo posėdžio balsavimui. Atrinktų kūrėjų vardai ir pavardės skelbiami Kultūros ministerijos interneto svetainėje ir spaudoje.
27. Kūrėjai, kuriems nepaskirtos kultūros ir meno premijos, gali būti pakartotinai siūlomi kultūros ir meno premijoms gauti.
28. Komisijos sprendimas, kuriuo atrenkami kūrėjai kultūros ir meno premijoms gauti, priimamas slaptu visų komisijos narių balsavimu baigiamajame komisijos posėdyje. Šiame posėdyje negalėsiantis dalyvauti komisijos narys savo sprendimą iš anksto pateikia komisijos pirmininkui užklijuotame voke. Vokas atplėšiamas per baigiamąjį komisijos posėdį.
29. Komisijos baigiamajame posėdyje iš kūrėjų, surinkusių daugiau nei pusę visų komisijos narių balsų, atrenkami ne daugiau kaip šeši kūrėjai, surinkę daugiausiai komisijos narių balsų.
30. Kultūros ir meno premija, skiriama kultūros ir meno kūrėjų kolektyvui,paskirstoma po lygiai kiekvienam šio kolektyvo kultūros ir meno kūrėjui. –––––––––––––––– Nacionalinių kultūros ir meno premijų laureatai 1989 m. Jonas Juškaitis – poetas
Algirdas Martinaitis – kompozitorius
Šarūnas Sauka – dailininkas
Kornelijus Matuzevičius – kino režisierius
Henrikas Šablevičius – kino režisierius
M.K.Čiurlionio kvartetas:
Rimantas Šiugždinis – I smuikas
Saulius Kiškis — II smuikas
Aloyzas Grižas – altas
Saulius Lipčius – violončelė 1990 m. Julius Juzeliūnas – kompozitorius
Kazys Napoleonas Kitkauskas – archeologas
Algirdas Steponavičius – dailininkas
Romualdas Požerskis – fotomenininkas
Zita Žemaitytė – menotyrininkė 1991 m. Vytautas Bložė — poetas
Jeronimas Kačinskas – kompozitorius
Gediminas Karalius – dailininkas
Bronius Radzevičius (po mirties) – rašytojas
Povilas Ričardas Vaitekūnas – dailininkas 1992 m. Valentinas Antanavičius – dailininkas
Kazys Bradūnas – poetas
Vladas Drėma – dailėtyrininkas
Petras Geniušas – pianistas
Arvydas Šliogeris – filosofas 1993 m. Petras Bingelis – choro dirigentas
Viktorija Daujotytė – literatūrologė
Vytautas Kavolis – sociologas
Vytautas Kašuba – dailininkas
Laimonas Noreika – aktorius 1994 m. Sigitas Geda – poetas
Gintaras Rinkevičius – dirigentas
Algirdas Dovydėnas – dailininkas
Regimantas Midvikis – dailininkas
Algirdas Žebrauskas – architektas
Ričardas Krištopavičius – architektas
Arūnas Sakalauskas – dailininkas
Rimas Tuminas – teatro režisierius 1995 m. Raimundas Katilius – smuikininkas
Bronius Kutavičius – kompozitorius
Aleksandras Macijauskas – fotomenininkas
Algirdas Petrulis – dailininkas
Vytautas Šerys – dailininkas
Jonas Mekas – kino režisierius
Antanas Rubšys – vertėjas 1996 m. Osvaldas Balakauskas – kompozitorius
Stanislovas Kuzma – dailininkas
Valentinas Masalskis – aktorius
Vladimiras Prudnikovas – solistas
Jonas Strielkūnas – poetas
Eglė Špokaitė — baleto artistė
Vytautas Valius – dailininkas 1997 m. Alfonsas Nyka – Niliūnas – Alfonsas Cipkus – rašytojas
Onutė Narbutaitė – kompozitorė
Petras Repšys – dailininkas
Juozas Erlickas – rašytojas
Anatolijus Šenderovas – kompozitorius
Rūta Ibelhauptienė
Zbignevas Ibelhauptas
Eimuntas Nekrošius – teatro režisierius 1998 m. Vidmantas Bartulis – kompozitorius
Feliksas Jakubauskas – dailininkas
Algimantas Kunčius – fotomenininkas
Marcelijus Martinaitis – poetas
Donatas Sauka – rašytojas
Aldona Šaltenienė – dailininkė
Alfredas Bumblauskas – istorikas
Algimantas Galinis – televizijos režisierius
Edmundas Gudavičius – istorikas
Albertas Žostautas – redaktorius 1999 m. Kęstutis Pempė – architektas
Gytis Ramunis – architektas
Augustinas Savickas – dailininkas
Linas Leonas Katinas – dailininkas
Mindaugas Navakas – dailininkas
Donaldas Kajokas – poetas
Albertas Zalatorius – literatūrologas
Saulius Sondeckis – Lietuvos kamerinio orkestro vadovas ir vyr. dirigentas
Ona Narbutienė – muzikologė
Jūratė Onaitytė – aktorė 2000 m. Eugenijus Cukermanas – dailininkas
Dalia Kasčiūnaitė – dailininkė
Romualdas Granauskas – rašytojas
Tomas Venclova – rašytojas
Nijolė Miliauskaitė – rašytoja
Irena Milkevičiūtė – operos solistė
Juozas Domarkas – Lietuvos nacionalinio simfoninio orkestro meno vadovas irvyr. dirigentas
Vladas Bagdonas – aktorius
Adomas Jacovskis – dailininkas 2001 m. Leonardas Gutauskas — rašytojas
Šarūnas Bartas — kino režisierius
Justinas Marcinkevičius — poetas
Feliksas Bajoras — kompozitorius
Violeta Urmanavičiūtė — operos solistė
Leonoras Vytautas Strioga — dailininkas
Stasys Eidrigevičius — dailininkas
Donatas Katkus — dirigentas, muzikologas, Šv.Kristoforo kamerinio orkestro menovadovas
Kostas Smoriginas — aktorius 2002 m. Robertas Antinis —dailininkas
Petras Vyšniauskas —saksofonininkas
Oskaras Koršunovas — teatrorežisierius
Jurgis Juozapaitis —kompozitorius
Arvydas Každailis —dailininkas
Audrius Stonys — kinorežisierius
Jonas Mikelinskas —rašytojas
Kornelijus Platelis — rašytojas
Davidas Geringas — violončelininkas 2003 m. Algimantas Jonas Kuras — dailininkas
Jonas Aleksa — dirigentas
Vytautas Juozapaitis — operos solistas
Vytautas Barkauskas — kompozitorius
Antanas Jonynas — rašytojas
Petras Dirgėla — rašytojas
Bitė Vilimaitė — rašytoja
Antanas Sutkus — fotomenininkas
Jonas Vaitkus — teatro režisierius 2004 m. Ona Baliukonytė – rašytoja
Sigitas Parulskis – rašytojas
Jūratė Paulėkaitė – scenografė
Petras Mazūras – dailininkas
Mikalojus Povilas Vilutis — dailininkas
Rytis Mažulis – kompozitorius
Sigutė Stonytė – operos solistė
Stanislovas Žvirgždas – fotomenininkas
Valstybinis Vilniaus kvartetas:
Audronė Vainiūnaitė, I smuikas,
Artūras Šilalė, II smuikas,
Girdutis Jakaitis, altas,
Augustinas Vasiliauskas, violončelė. 2005 m.
Jurga Ivanauskaitė – rašytoja
Vytautas Laurušas — kompozitorius
Robertas Šervenikas — dirigentas
Gintaras Varnas – teatro režisierius
Ksenija Jaroševaitė — dailininkė
Aidas Marčėnas — poetas
Arūnas Matelis — režisierius
Juozas Aputis — rašytojas
Laima Oržekauskienė — dailininkė 2006 m.
Vytautas Balčytis – fotomenininkas
Jonas Vytautas Bruveris — muzikologas
Saulius Juškys — architektas
Rimvydas Kepežinskas — dailininkas
Nijolė – Tolvaišienė — menotyrininkė
Kęstutis Navakas — rašytojas
Mūza Rubackytė -pianistė
Rimantas Sakalauskas — dailininkas
Algirdas Vizgirda — fleitininkas 2007 m.
Alfonsas Andriuškevičius – meno kritikas;
Vytautas Kernagis – dainų autorius ir atlikėjas;
Zinaida Nagytė – Katiliškienė (Literatūrinis slapyvardis Liūnė Sutema) – poetė
Šarūnas Nakas – kompozitorius
Vytautas Paukštė – aktorius
Nomeda ir Gediminas Urbonai – medijų menininkai 2008 m.
Antanas Gailius – poetas ir vertėjas;
Vanda Juknaitė – rašytoja;
Regina Rūta Staliliūnaitė Matulionienė - aktorė;
Deimantas Narkevičius – medijų meno kūrėjas;
Veronika Povilionienė - dainininkė;
Raminta Šerkšnytė – kompozitorė. 2009 m.
Almantas Grikevičius - kino režisierius;
Jonas Rimgaudas Jurašas - teatro režisierius;
Romualdas Rakauskas - fotomenininkas;
Marija Matušakaitė - menotyrininkė;
Ramutė Skučaitė - rašytoja;
Rolandas Kazlas - aktorius. | 
Darbotvarkė
