Nacionalinio muziejaus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmų rinkinius papildė 18 muziejinių vertybių.

Jas padovanojo žymus lietuvių išeivijos kultūrininkas, Lietuvos garbės konsulas Arizonos valstijoje (JAV), vienas Valdovų rūmų paramos fondo steigėjų, Arizonos valstybinio universiteto architektūros istorijos profesorius Kęstutis Paulius Žygas. Atkurtų Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmų istorijoje tai pirmas atvejis, kai vienas asmuo dovanoja tiek daug muziejinių vertybių.

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

„Valdovų rūmų atkūrimo projektą remiu nuo pat jo įgyvendinimo pradžios. Juk visų valstybių sostinėse egzistuoja valdovų rūmai arba kitos panašios svarbos istorinės rezidencijos, o Vilniui seniai to trūko“, – sako profesorius K. P. Žygas, kelis dešimtmečius kolekcionuojantis lituanistines vertybes ir siekiantis jomis praturtinti Lietuvą.

 

Tad liepos mėnesio viduryje pasirašius eksponatų priėmimo–perdavimo aktą, Nacionalinio muziejaus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmų vertybių rinkinius papildė du XVII a. grafikos darbai, keturios XVI–XVIII a. knygos, trys XVII–XVIII a. laikraščiai ir beveik visa 1794 m. sukilimo metu išleistų Abiejų Tautų Respublikos pinigų kolekcija.

 

Itin vertingi padovanoti XVII a. Eriko Dahlbergho (Erik Dahlbergh) vario raižiniai. Viename jų („Representatio actus quo Polonicus Strategus Princeps Potozki...“, 1697 m., Niurnbergas) vaizduojama Lenkijos kariuomenės kapituliacija ties Krokuva 1655 m. spalio 16 d. ir ties Sandomiru 1655 m. lapkričio 3 d. Kitame („Vrbis et Castellum Brestzie Litewski...“, 1696 m., Niurnbergas) – Lietuvos Brastos miesto ir pilies apgultis 1657 m. gegužės 11 dieną. Šie vario raižiniai ir dar vienas, jau esantis Valdovų rūmų muziejaus vertybių fonde, sudaro seriją ir vaizduoja Abiejų Tautų Respublikos karo su Švedija ir Rusija XVII a. viduryje epizodus.

 

Į Valdovų rūmų muziejaus vertybių rinkinius perduotos nemažai žinių apie senąją Lietuvos valstybę teikiančios XVI–XVIII a. knygos. Tai 1567 m. Amsterdame išspausdinta Levino Lemnijaus (Levinus Lemnius) knyga „Mediko Zirizėjaus slaptieji gamtos stebuklai“ („Medici Zirizaei Occvlta Natvrae Miracvla...“), 1685 m. Frankfurte prie Maino ir Leipcige išleista Vincento Fabricijaus (Vincentius Fabricius) knyga „Viešosios kalbos“ („Orationes Civiles…“), taip pat 1630 m. Lione išspausdintas Elzevyrų leidyklos serijinis leidinys „Maskovijos valstybė ir miestai“ („Respublica Moscoviae et Urbes“) bei 1762 m. Londone išleista „Modernioji pasaulio istorijos dalis“ („The Modern part of the Universal History…“). Kartu su knygomis padovanoti ir du 1684 bei 1705 m. „Londono laikraščio“ („The London Gazette“) originalai bei keletas 1700 m. Hagoje išspausdinto periodinio leidinio „Istorinis ir politinis Merkurijus“ („Mercure historique et politique...“) numerių. Atsižvelgiant į juose pateikiamas žinias iš tuometės Lietuvos valstybės, galima susidaryti įspūdį apie tai, ką Europa žinojo apie Lietuvos Didžiąją Kunigaikštystę ir kaip ją vertino.

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Kartu su grafikos darbais bei knygomis profesorius nusprendė dovanoti ir beveik visą 1794 m. sukilimo metu išleistų įvairių nominalų auksinų ir grašių devynių banknotų kolekciją. Ji liudija apie sukilimo arba popierinių pinigų atsiradimo faktą. Kartu primena ir liūdną Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmų likimą po pralaimėto 1794 m. sukilimo.

 

Beveik 20 tūkst. litų įkainotos profesoriaus K. P. Žygo dovanotos vertybės šiuo metu saugomos Nacionaliniame muziejuje Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmuose. Vėliau, kai eksponatus peržiūrės restauratoriai, auksinų ir grašių banknotų kolekcija greičiausiai ras savo vietą nuolatinėje Valdovų rūmų muziejaus istorinės raidos ekspozicijoje, o likusios vertybės papuoš kitą nuolatinę ekspoziciją – reprezentacinių interjerų – atkuriamą Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmų biblioteką.

 

Nacionalinis muziejus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmai – ne pirma paveldo institucija, kuriai profesorius K. P. Žygas padovanojo muziejinių vertybių. Jo dėmesio, paramos, padovanotų eksponatų yra sulaukęs ir Lietuvos nacionalinis muziejus, Vytauto Didžiojo universitetas, Lietuvių fondas Ilinojuje, Balzeko lietuvių kultūros muziejus Čikagoje, Kento, Pietų Kalifornijos ir Arizonos universitetai bei kt.

 

Iš viso Valdovų rūmų muziejui, o tiksliau – visos šalies žmonėms – nuo 2003 m. perduota ir padovanota per 60 eksponatų, kurių bendra vertė – apie 2,3 mln. litų.

Daugiau informacijos: