
Kultūros ministras Arūnas Gelūnas įteikė Kultūros ministerijos garbės ženklą "Nešk savo šviesą ir tikėk" Vengriui Antanui už Lietuvos kultūrai įžiebtas idėjas ir iniciatyvas, inspiruojančias bendruomenę pozityviai veiklai, už asmeninę poziciją ir atsakomybę, kuriant kultūrinę ir dvasinę aplinką. Juvelyro Tito Simanonio unikalia technologija pagamintos juvelyrinės segės centre - sidabro apskritime - reljefinis aukso žirgas pegasas. Apskritimas apjuostas sidabro žiedu, kuriame išgraviruotas užrašas "Nešk savo šviesą ir tikėk". Antanas Vengris
Antanas Vengris gimė 1912 m. vasario 5 d. Deglėnų kaime, Pasvalio rajone. Humanitarinių mokslų daktaras, Didžiojo Lietuvos kunigaikščio Gedimino V laipsnio ordino kavalierus, pelnęs Šv. Kristoforo apdovanojimą už nuopelnus Vilniaus miestui, teatrologas, Lietuvos teatro sąjungos, Lietuvos rašytojų sąjungos, Lietuvos teatro istorijos ir tradicijų draugijos prie Lietuvos literatūros ir meno archyvo narys. Apdovanotas medaliu A. Keturakio spektaklio „Amerika pirtyje“ jubiliejaus proga. Išsilavinimas 1920–1924 m. mokėsi Jusėnų (Pušaloto valsč.) pradinėje mokykloje, 1924–1926 m. – Joniškėlio (Pasvalio raj.) progimnazijoje, 1926–1928 m. – Panevėžio mokytojų seminarijoje, 1928–1933 m. Vilniaus Vytauto Didžiojo gimnazijoje, 1934–1940 m. studijavo Vytauto Didžiojo universitete lituanistiką. Studijas gilino 1938–1939 m. Ciuriche (Šveicarija). Aukštojo mokslo diplomą gavo 1942 m. Veikla Studijuodamas Kaune dalyvavo periodinėje spaudoje kaip literatūros kritikas, aktyviai veikė Vilniui vaduoti sąjungoje ir korporacijoje „Vilnija“, 1940 m. buvo laikraščio „Vilniaus balsas“ Kultūros skyriaus vedėjas. Lankė prof. B. Sruogos teatro seminarus. Baigęs studijas, mokytojavo Vytauto Didžiojo gimnazijoje ir Vilniaus 3-ojoje gimnazijoje. 1945–1953 m. A. Vengris dėstė Vilniaus pedagoginiame institute (dabar – Lietuvos edukologijos universitetas) lietuvių literatūrą, ėjo lietuvių literatūros vyresniojo dėstytojo ir docento pareigas. Dirbo Lietuvių kalbos ir literatūros institute moksliniu bendradarbiu bei Grožinės literatūros leidyklos redaktoriumi. 1953 m. suimtas ir nuteistas 25 metams lagerio. Tremtyje (Kuibyševe) išbuvo iki 1954 m. Grįžęs iš tremties, 1956–1971 m. dirbo žurnalo „Meno saviveikla“ redaktoriumi bei buvo žurnalo „Kultūros barai“ vienas steigėjų ir redaktoriumi. 1971–1984 m. – Lietuvos mokslų akademijos Istorijos instituto Menotyros sektoriaus bendradarbis ir vadovas. Bibliografija Pirmoji A. Vengrio knyga – monografija „Kastantas Glinskis iki trisdešimties metų darbo scenoje“ (1937). Vengris A. Kastantas Glinskis: gyvenimo ir kūrybos apybraiža (1965). Vengris A. Nemuno mergaitė: artistės Onos Rymaitės gyvenimas ir kūryba (1990). Vengris A. Teatro pašauktieji (1996). Vengris A. Svajonės ir klajonės (1999). Bendradarbiavo „Dienovidyje“, „Katalikų pasaulyje“, „Kultūros baruose“, „Literatūroje ir kalboje“, „Metuose“, „Muzikoje ir teatre“, „Naujojoje Romuvoje“, „Septyniose meno dienose“, „Židinyje“. Dar ir šiandien pas A. Vengrį lankosi žurnalistai, kuriems svarbi jo kaip teatrologo nuomonė ir požiūris. Per ilgus savo veiklos dešimtmečius A. Vengris sudarė daug knygų apie teatrą bei aktorius, parengė spaudai poezijos rinkinių ir literatūros raštų, parašė daugybę straipsnių teatro bei literatūros temomis. A.Vengrio nuomonė iki šiol yra svarbi jo kolegoms bei žurnalistams, rašantiems apie teatrą ir kultūrą. Jubiliatas nuo lituanistikos studijų Kauno Vytauto Didžiojo universitete reiškėsi periodinėje spaudoje, lankė profesoriaus Balio Sruogos teatro seminarus. Pirmąją savo knygą - monografiją „Kastantas Glinskis iki trisdešimties metų darbo scenoje“ - jis parašė dar 1937-aisiais. Baigęs studijas, A.Vengris mokytojavo, dėstė Vilniaus pedagoginiame institute, vėliau dirbo Lietuvių kalbos ir literatūros institute, buvo vienas žurnalo „Kultūros barai“ steigėjų. 1971-1984 m. jis vadovavo Lietuvos mokslų akademijos Istorijos instituto menotyros sektoriui. A. Vengriui teko iškęsti ir tremties negandų. „Man teko trišakis veiklos kelias: lituanisto, pedagogo bei teatrologo. Pastaruoju ryžtingiau eita nuo bolševikinio kalėjimo bei lagerio, vadinamuoju atšilimo laikotarpiu, kol nepriklausomybė išlaisvino sparnus. Tai bene ilgiausias ir našiausias mano veiklos tarpsnis, bet jau vakarinis“, - apibendrino nueitą kelią patriarchas. A.Vengrio jubiliejaus proga Nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka kviečia apsilankyti jam skirtoje virtualioje parodoje bibliotekos tinklapyje. Ši paroda supažindina su jubiliato parašytomis knygomis, jo sudarytais ir redaguotais leidiniais, vertimais iš kitų kalbų, pateikia archyvinių fotografijų. Teatrologas patriarchas dr. Antanas Vengris vasario 5-ąją mini 100-ąją gimimo sukaktį. Šio išskirtinio jubiliejaus proga Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje parengta nauja virtuali paroda „Antanas Vengris – teatrologijos patriarchas, švenčiantis šimtmetį“. Parodos lankytojai galės susipažinti su jo parašytomis knygomis, sudarytais ir redaguotais leidiniais, kūrinių vertimais iš kitų kalbų, peržiūrėti fotografijas, kurių dalis yra iš asmeninio Vengrių šeimos archyvo. |