Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2001 m. kovo 29 d. Vyriausybės nutarimu Nr. 342 pavedė Kultūros ministerijai vykdyti Vyriausybės įgaliotos institucijos visuomenės informavimo srityje funkcijas. Ministerijos kompetenciją šioje srityje apibrėžia Visuomenės informavimo įstatymo 45 straipsnis, kuris nurodo šias funkcijas:

• apibendrina visuomenės informavimo sritį reglamentuojančių įstatymų, kitų teisės aktų taikymo praktiką ir teikia pasiūlymus dėl įstatymų, kitų teisės aktų rengimo bei galiojančių teisės aktų pakeitimo ir papildymo;
• bendradarbiaudama su viešosios informacijos rengėjų ir platintojų organizacijomis, rengia Vyriausybės teikiamų visuomenės informavimo srities įstatymų ir kitų teisės aktų projektus;
• bendradarbiaudama su kitomis visuomenės informavimo srityje veikiančiomis institucijomis ir organizacijomis, įgyvendina Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių, susijusių su visuomenės informavimu, nuostatas;
• teikia informaciją ir metodinę pagalbą visuomenės informavimo klausimais;
• organizuoja konferencijas, seminarus, praktikumus visuomenės informavimo klausimais;
• bendradarbiauja su atitinkamomis užsienio valstybių institucijomis bei tarptautinėmis organizacijomis, veikiančiomis visuomenės informavimo srityje;
• atlieka kitas šio ir kitų įstatymų jai pavestas funkcijas visuomenės informavimo srityje.

Teisės aktai. Visuomenės informavimo veiklą plačiąja prasme reglamentuoja Visuomenės informavimo įstatymas, kurio naujausia redakcija priimta 2006 metais. Įstatymas nustato viešosios informacijos rinkimo, rengimo, skelbimo ir platinimo tvarką, viešosios informacijos rengėjų, skleidėjų, jų dalyvių, žurnalistų bei jų veiklą reglamentuojančių institucijų teises, pareigas ir atsakomybę.

Ministro įsakymu sudaryta darbo grupė šiuo metu rengia naują Visuomenės informavimo įstatymo projektą, kuris yra derinamas su Europos Parlamento ir Europos Tarybos 2007 m. gruodžio 11 d. direktyva Nr. 2007/65/EC, iš dalies keičiančia Tarybos direktyvą Nr. 89/552/EEC

Duomenys apie viešosios informacijos rengėjus. Pažymėtina, kad vadovaujantis Visuomenės informavimo įstatymo 24 straipsniu, vietinių, regioninių ir nacionalinių laikraščių, žurnalų bei informacinės visuomenės informavimo priemonių redakcijos, išskyrus valstybės ir savivaldybių institucijas bei įstaigas, bankus ir politines partijas, turi Kultūros ministerijai kasmet iki kovo 30 dienos nustatyta tvarka pateikti užpildytą duomenų formą (Duomenų pateikimo forma), patvirtintą Kultūros ministro 2006 m. lapkričio 9 d. įsakymu Nr. ĮV-604, kurioje nurodoma:

• informacija apie savo valdymo organus, jų narius bei informaciją apie turtinius santykius ir (ar) jungtinę veiklą, siejančią juos su kitais viešosios informacijos rengėjais ir (ar) skleidėjais ir (ar) jų dalyviais;
• duomenys apie įmonės akcininkus ar dalininkus, kurie turi nuosavybės teise ar valdo ne mažiau kaip 10 procentų visų akcijų ar turto (jei turtas neakcionuotas).

Ministerija iki tų metų gegužės 15 dienos „Valstybės žinių“ priede„Informaciniai pranešimai“ skelbia vietinių, regioninių ir nacionalinių laikraščių, žurnalų bei informacinės visuomenės informavimo priemonių redakcijų pateiktus duomenis. surinktų ir apdorotų duomenų skaičius nuosekliai didėja nuo 2006 metų, kai buvo paskelbti duomenys tik apie 36 viešosios informacijos rengėjus, platintojus ar jų dalyvius. 2007 metais – šis skaičius siekė 197, o 2008 metais – skelbiami duomenys jau apie 468 visuomenės informavimo priemones.

Duomenys apie žiniasklaidos priemonių savininkus (2010 m.)
Duomenys apie žiniasklaidos priemonių savininkus (2009 m.)
Duomenys apie žiniasklaidos priemonių savininkus (2008 m.)
Duomenys apie žiniasklaidos priemonių savininkus (2007 m.)
Duomenys apie žiniasklaidos priemonių savininkus (2006 m.)
Duomenys apie žiniasklaidos priemonių savininkus (2005 m.)
Duomenys apie žiniasklaidos priemonių savininkus (2004 m.)
Duomenys apie žiniasklaidos priemonių savininkus (2003 m.)

Ministerija, darydama pateiktos informacijos apžvalgą, vadovaujasi ir Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos sukauptu Nacionalinės bibliografijos duomenų banku, http://www.libis.lt:8082, kuriame apskaitomi visi laikraščiai, žurnalai ir biuleteniai. Informaciją apie visuomenės informavimo priemonių leidėjus taip pat galima rasti ir Lietuvos leidėjų duomenų bazėje http://www.libis.lt:8088/leidejai.html.

Be to, pažymime, kad vietinių, regioninių ir nacionalinių laikraščių ir žurnalų bei informacinės visuomenės informavimo priemonių redakcijos, pagal Visuomenės informavimo įstatymą privalančios pateikti minėtus duomenis, netenka teisės gauti paramą iš VšĮ Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondo kultūrinėms ir šviečiamosioms programoms, jei tokių duomenų kasmet iki kovo 30 d. nėra pateikę Kultūros ministerijai.

Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija (santrumpa – LRT), kaip visuomeninis transliuotojas, savo veiklą taip pat grindžia Visuomenės informavimo įstatymu. LRT steigimo, valdymo, veiklos, reorganizavimo, likvidavimo tvarką, pareigas, teises ir atsakomybę reglamentuoja Lietuvos Nacionalinio radijo ir televizijos įstatymas. LRT privalo rinkti ir skelbti informaciją apie Lietuvą ir pasaulį, supažindinti visuomenę su Europos ir pasaulio kultūros įvairove bei šiuolaikinės civilizacijos pagrindais, stiprinti Lietuvos Respublikos nepriklausomybę ir demokratiją, kurti, puoselėti ir saugoti nacionalinės kultūros vertybes, ugdyti toleranciją ir humanizmą, bendradarbiavimo, mąstymo ir kalbos kultūrą, stiprinti visuomenės moralę ir pilietiškumą, ugdyti šalies ekologinę kultūrą. LRT finansuojamas iš valstybės biudžeto bei  turi teisę gauti komercinių pajamų, vykdydamas kitą teisėtą veiklą.

Ministerija, įgyvendindama visuomenės informavimo politiką, bendradarbiauja su Lietuvos radijo ir televizijos komisija. Lietuvos radijo ir televizijos komisija nepriklausoma Seimui atskaitinga Lietuvos jurisdikcijai priklausančių radijo ir televizijos transliuotojų veiklą reguliuojanti bei kontroliuojanti institucija. Ji yra įkurta 1996 m. pagal LR visuomenės informavimo įstatymą. Komisija dalyvauja formuojant valstybės audiovizualinę politiką, yra LR Seimo ir Vyriausybės ekspertė radijo ir televizijos transliavimo ir retransliavimo klausimais. Komisijos veiklos ataskaitas už 2001-2007 metų laikotarpį, galima rasti čia (http://www.rtk.lt/lt/static2.php?strid=31364&&addinf=31364 ).

Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnyba (toliau – RRT) – nepriklausoma nacionalinė Lietuvos ryšių sektorių reguliuojanti institucija, įkurta vadovaujantis Telekomunikacijų įstatymu ir Europos Sąjungos direktyvų nuostatomis. Vienas iš pagrindinių RRT įsteigimo tikslų – konkurencijos skatinimas elektroninių ryšių ir pašto sektoriuose. Vienas iš pagrindinių RRT tikslų yra užtikrinti kiekvienam Lietuvos gyventojui technologiškai pažangių, kokybiškų, saugių ir įperkamų informacijos ir ryšių technologijų bei pašto paslaugų (produktų) pasirinkimo įvairovę, sudaryti galimybes informacijos ir ryšių technologijų bei pašto verslo plėtrai, todėl bendradarbiavimas su Kultūros ministerija informacinės visuomenės plėtros srityje yra būtinas.

Kultūros ministerija yra viena iš institucijų, atsakingų už Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatymo įgyvendinimą. Įstatymas nustato viešosios informacijos, kuri daro neigiamą poveikį nepilnamečių fiziniam, protiniam ar doroviniam vystymuisi, kriterijus, jos skelbimo ir platinimo tvarką, taip pat šios informacijos rengėjų, platintojų ir jų savininkų, žurnalistų bei jų veiklą reglamentuojančių institucijų teises, pareigas ir atsakomybę. Pagal savo kompetenciją Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnyba atlieka Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatymo nuostatų įgyvendinimo priežiūrą. Ataskaitas už 2001-2007 metų laikotarpį galite rasti čia (http://www3.lrs.lt/pls/inter/zetika?r_id=2564&k_id=1 ).

Svarbų vaidmenį visuomenės informavimo priežiūros srityje atlieka Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnyba prie Lietuvos Respublikos Seimo. Inspektorius nagrinėja suinteresuotų asmenų skundus ir pareiškimus dėl visuomenės informavimo priemonėse pažeistos jų garbės ir orumo, dėl jų teisės į privataus gyvenimo apsaugą pažeidimo visuomenės informavimo priemonėse, dėl jų asmens duomenų tvarkymo pažeidimo visuomenės informavimo priemonėse. Taip pat vertina, kaip informuojant visuomenę laikomasi Visuomenės informavimo įstatyme ir kituose įstatymuose nustatytų visuomenės informavimo principų, teikia valstybės institucijoms siūlymus, kaip tobulinti jų įgyvendinimą, vadovaudamasis ekspertų išvadomis, priskiria spaudos leidinius, audiovizualinius kūrinius, radijo ir televizijos programas ar laidas, informacinės visuomenės informavimo priemones ir (ar) jų turinį erotinio, pornografinio ir (ar) smurtinio pobūdžio kategorijoms. Žurnalistų etikos inspektorius atlieka viešosios informacijos stebėseną visuomenės informavimo priemonėse, išskyrus radijo ir televizijos programose, kuriose stebėseną atlieka Lietuvos radijo ir televizijos komisija (minėta aukščiau). Žurnalistų etikos pažeidimus visuomenės informavimo srityje taip pat nagrinėja Lietuvos žurnalistų ir leidėjų etikos komisija, kuri yra priėmusi Lietuvos žurnalistų ir leidėjų etikos kodeksą.

Valstybė iš dalies finansuoja viešosios informacijos rengėjų šviečiamojo ir kultūrino pobūdžio projektus per Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondą. Parama suteikiama kalendoriniams metams konkurso būdu, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. spalio 31 d. nutarimu Nr. 1190 “Dėl valstybės teikiamos dalinės finansinės paramos kultūriniams ir šviečiamiesiems projektams pagal Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondui pateiktas paraiškas bendrųjų konkursų nuostatų patvirtinimo“ Fondas kasmet įgaliotoms institucijoms, tame tarpe ir Kultūros ministerijai, pateikia metų veiklos ataskaitas. Fondo veiklos ataskaita už 2007 metus.

Spaudinių ir kitų dokumentų privalomi egzemplioriai. Taip pat įgyvendindama Visuomenės informavimo įstatymo 36 straipsnį ir vykdydama Vyriausybės 1996 m. lapkričio 22 d. nutarimo Nr.1389 „Dėl spaudinių ir kitų dokumentų privalomųjų egzempliorių siuntimo bibliotekoms tvarkos“ kontrolę, Kultūros ministerija 2008 m. vasario 11 d. Ministro įsakymu Nr. ĮV-82 patvirtino tvarką, kuria remiantis yra taikoma administracinė atsakomybė už Visuomenės informavimo įstatymo nuostatų ir kitų teisės aktų nevykdymą. Bendradarbiaujant su Nacionaline Martyno Mažvydo biblioteka ir optimizavus privalomų pateikti leidinių duomenų bazę, pradėta vykdyti efektyvi ir savalaikė kontrolė už Visuomenės informavimo įstatymo nuostatomis nustatytų pareigų nevykdymą.

Pavaldžios institucijos
Tarybos prie ministerijos
Komisijos